Krateriškasis taurūnis

IUCN įvertinimas

VU D1

Biologija ir ekologija

Vaisiakūniai (apoteciai) – 2–8 cm aukščio ir 1–4 cm pločio, augimo pradžioje uždari ir rutuliški, vėliau gilios taurės ar piltuvėlio formos, juosvai rudi, mėsingi, vėliau odiški. Kraštas dantytas ir skiautėtas. Išorinis paviršius švelnus (padengtas trumpomis hifų ataugėlėmis) ir pleiskanotas. Kotas cilindrinis, platėjantis viršūnės link.
Vaisiakūniai vienmečiai, formuojasi pavasarį, auga pavieniui ar grupėmis, kartais didelėmis, ant trūnijančios lapuočių medienos ir miško paklotės, lapuočių ir spygliuočių miškuose ir parkuose. Saprotrofas, paprastai vystosi ant lazdynų, alksnių, beržų ir ąžuolų nukritusių šakų ir stiebų, gulinčių vidutinio drėgnumo humusingame dirvožemyje. Būdingos augavietės yra brandūs ir ūksmingi eglynai ar ąžuolynai su senais lazdynais, drėgnokose raguvų ir šlaitų vietose, šalia upelių. Nevalgomas.

Populiacijos gausumas

Žinoma apie 50 radaviečių, šie grybai dera nereguliariai, paprastai po kelis ar keliasdešimt vaisiakūnių. Kartais dera labai gausiai, iki 50–100 vaisiakūnių vienoje radavietėje. Gausesnės populiacijos yra Zarasų r. Antazavės šile, Trakų r. Moluvėnų miške, Elektrėnų sav. Panerių miške, Vilniaus r. Dūkštų ąžuolyne.

Grėsmės ir apsauga

Pagrindinės krateriškojo taurūnio ir jo buveinių išlikimui kylančios grėsmės yra brandžių ir ūkininkavimo nepaliestų miškų, ypač eglynų ir ąžuolynų su lazdynų priemaiša, mažėjimas ir fragmentacija, hidrologinio režimo kitimas ir dirvožemio sausėjimas, tinkamo substrato trūkumas.
Pagrindinės apsaugos priemonės yra nevykdyti miško kirtimų šio grybo buveinėse, saugoti trake augančius lazdynus ir dirvožemio vientisumą.

Paplitimas

Rūšis paplitusi šiaurės pusrutulyje (Europoje, Azijoje ir Šiaurės Amerikoje). Europoje gana reta, daugelyje šalių stebimas populiacijų mažėjimas.
Lietuvoje pirmą kartą nustatyta 1975 m., retai aptinkama rytinėje, šiaurrytinėje, pietinėje ir pietvakarinėje Lietuvos dalyse.

Summary

A vulnerable and rare species in Lithuania, known to be found in 50 localities. The species occurs on deciduous wood, especially on fallen branches of Corylus avellana, in coniferous and deciduous forests, especially in mature Picea abies and Quercus robur stands with C. avellana. The main threats are habitat loss and fragmentation through the logging of mature stands and a decrease in suitable substrates.

Galerija

Informacijos šaltiniai

Kutorga, 2000; Urbonas, 2007.