SRIS

Reda Iršėnaitė Nuotraukos autorius: Reda Iršėnaitė
Pildyti stebėjimo anketą

Korališkasis trapiadyglis

(lot. Hericium coralloides)

  • Karalystė: Grybai (lot. Fungi)
  • Tipas: Papėdgrybūnai (lot. Basidiomycota)
  • Klasė: Papėdgrybiai (lot. Basidiomycetes)
  • Sinonimai: Korališkasis trapiagrybis
  • Sąrašas: Lietuvos raudonosios knygos sąrašas (1992) - 3(R), LR saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašas (aktualus), Lietuvos raudonosios knygos sąrašas (2007) - 3(R), Lietuvos raudonosios knygos sąrašas (2021) - Pažeidžiami (VU)

IUCN įvertinimas

VU D1


Daugiau informacijos

Biologija ir ekologija

Grybas stambus, apie 10–40 cm pločio ir aukščio, išskirtinės išvaizdos, gausiai šakotas, primena koralą. Vaisiakūniai minkšti, jauni – balti, sendami ir džiūdami gelsvėja ar rusvėja, tampa trapūs. Grybo vaisiakūnį sudaro daugybė nuo trumpo grybo koto atsišakojusių siaurų šakelių, apaugusių 0,5–1 cm ilgio dygliais. Lengvai atpažįstamas ir sunkiai su kitomis rūšimis supainiojamas grybas.
Vaisiakūniai vienmečiai, išauga rudenį pavieniui ar po kelis. Grybas yra medienos ardytojas, saprotrofas, augantis ant stambių yrančių lapuočių medžių drėgnų stuobrių ar virtuolių senuose lapuočių ar mišriuosiuose miškuose. Substratas, prieš įsikuriant ant jo grybui, turi būti paardytas tikrosios pinties (Fomes fomentarius) ar įžulniojo skylenio (Inonotus obliquus). Lietuvoje dažniausiai randamas ant stambių papuvusių beržų, drebulių, klevų, kartais guobų ar juodalksnių.

Populiacijos gausumas

Korališkojo trapiadyglio populiacija Lietuvoje gana fragmentiška, susitelkusi mažose buveinėse upių ir ežerų šlaituose, kur drėgna ir išlikę daugiau negyvos medienos. Tinkamose buveinėse korališkieji trapiadygliai auga negausiai, po vieną–tris unikalius genetinius individus. Gausesnė populiacija Vilniaus r. Neries upės šlaituose.

Grėsmės ir apsauga

Didžiausia grėsmė korališkojo trapiadyglio išlikimui – negyvos medienos trūkumas ir blogėjanti jos kokybė. Grybui reikia tam tikro suirimo ir drėgnumo negyvos medienos. Jis pasirenka ir minkštųjų lapuočių, tokių kaip drebulių ir beržų, stambius virtuolius ar stuobrius, kurie yra labai retas substratas Lietuvos miškuose dėl to, kad jie nuolat pašalinami iš miško nepasiekę brandos. Pagrindinė apsaugos priemonė – išsaugoti esamą įvairių irimo stadijų negyvą medieną ir palikti potencialiai tinkamus substratus grybui tinkamose buveinėse.

Paplitimas

Rūšis paplitusi, bet gana reta Europoje, randama Azijoje ir Šiaurės Amerikoje.
Lietuvoje žinoma apie 50 radaviečių, daugiausia paplitusi centrinėje ir pietrytinėje Lietuvos dalyse.

Summary

Known to be found in 50 localities, mainly in the central and south eastern part of Lithuania, this species grows on standing and lying coarse dead wood of deciduous trees, usually birch, aspen, maple and black alder. The species is threatened by a lack of dead wood of particular quality.

Informacijos šaltiniai

Mazelaitis, 1976.