Kopinis tarkšlys

IUCN įvertinimas

EN B2ab(iii)

Biologija ir ekologija

Vidutinio dydžio (15–30 mm), gelsvai pilkas su tamsesniu raštu skėrys, panašus į mėlynsparnį tarkšlį, tačiau nesunkiai atskiriamas pagal įlinkusį priešnugario profilį ir antsparnių dėmes su mažiau ryškiais, suskaidytais kraštais. Užpakalinių kojų blauzdos melsvos su juodais spygliukais. Skraidydami beveik netarška; patinai negarsiai čirškia trindami užpakalinių kojų šlaunis į antsparnius.
Stenotopinė rūšis, susijusi su ankstyvomis sukcesijos stadijomis smėlynuose. Kopinis tarkšlys aptinkamas pilkosiose kopose, žemyninių kopų nesusivėrusiose smiltpievėse ir karbonatinių smėlynų pievose, jei jose yra erozijos atvertų smėlio plotų. Suaugėliai Lietuvoje stebimi nuo liepos iki rugsėjo. Patelė deda kiaušinius paketais į smėlį; žiemoja embrionai, jaunikliai išsirita kitų metų pavasarį. Augalėdis, daugiausia minta varpinių augalų lapais.

Populiacijos gausumas

Tinkamose buveinėse kopinių tarkšlių gana gausu: 500 m transektoje stebėta 10–50 individų. Išsamūs lauko tyrimai Puvočių apyl. parodė, kad maždaug 1 ha ploto nesusivėrusioje smiltpievėje, susiformavusioje neapsodintame miško gaisravietės fragmente, gyvena 700–900 suaugusių kopinių tarkšlių populiacija.

Grėsmės ir apsauga

Pagrindinės grėsmės yra tinkamų buveinių pokyčiai: sukcesinis apaugimas ar apsodinimas medžiais bei tas buveines suformuojančių trikdžių stoka, t. y. gaisrų slopinimas ir stygius, erozijos prevencija. Rūšies apsaugai būtina žinomų subpopuliacijų buveinėse stabdyti sukcesiją, pašalinant medžius ir krūmus, nesiimti priešerozinių priemonių, neapsodinti pušynų gaisraviečių, kad jose formuotųsi rūšiai tinkamos nesusivėrusios smiltpievės.

Paplitimas

Rūšis paplitusi Vakarų Palearktikoje nuo Portugalijos vakaruose iki Kazachijos rytuose; šiaurėje arealas siekia pietines Skandinavijos šalių ir Suomijos dalis, pietuose – Šiaurės Afriką. Daugelyje Centrinės Europos šalių praeityje kopinis tarkšlys laikytas nykstančia rūšimi, tačiau paskutiniais metais konstatuota, kad šių tarkšlių gausėja.
Lietuvoje labai fragmentiškai paplitusi rūšis, žinomos keturios subpopuliacijos: Naglių rezervate piečiau Juodkrantės (Neringa), Pabradės (Švenčionių r.) ir Rūdninkų (Šalčininkų r.) kariniuose poligonuose, Puvočių ir Marcinkonių apyl. (Varėnos r.); duomenis iš Gerdašių (Druskininkų sav.) ir Tribonių (Šalčininkų r.) reikia patikrinti.

Summary

This species occurs in several localities in southern and eastern Lithuania, and on the Baltic Seashore. This species inhabits grey dunes of the Curonian spit and open Corynephorus grasslands on inland dunes. The main threat is a loss of suitable habitat due to afforestation and erosion prevention measures, as well as the lack of disturbances, particularly the lack and suppression of pine forest wildfires on inland dunes.

Galerija

Informacijos šaltiniai

Budrys, Pakalniškis, 2007.