Kislusis piengrybis

IUCN įvertinimas

VU D1

Biologija ir ekologija

Grybas vidutinio dydžio, kepurėlė – 5–15 (20) cm skersmens, augimo pradžioje kepurėlė pusapvalė, vėliau paplokščia su įdubusiu viduriu, paviršius plaušingas, plaukuotas, žvynuotas, drėgnu oru glitus, sausu matinis, šiaudų geltonos, ochros ar rusvai geltonos spalvos. Paspaudus pamėlynuoja ar tampa violetinis. Lakšteliai gelsvi, vėliau kreminiai, ochros atspalvio, tankūs, siauri, priaugę ir truputį nuaugę kotu žemyn. Paspaudus mėlynuoja. Pažeidus pasirodo baltos, balsvos gausios sultys, kurios vėliau pamelsvėja, tampa violetinės (rusvo atspalvio). Kotas tokios pat spalvos kaip ir kepurėlė, su rusvai oranžinėmis dėmėmis, pačioje apačioje baltas, netaisyklingos formos, „pilvotas“, kietas, pilnaviduris, senas gali būti su kiauryme viduje, 5–9 (12) cm aukščio, 1,5–2 (3) cm pločio. Perlaužus ar perpjovus parausta. Minkštimas balsvas, kietas, perlaužus ar perpjovus paraudonuoja, nusidažo violetine spalva (rusvu atspalviu). Minkštimas be ypatingo kvapo, nekartus, bet nemalonaus skonio. Pieno konsistencijos baltos sultys ilgainiui tampa violetinio atspalvio, neaštraus kiek kartoko skonio. Auga drėgnuose lapuočių, mišriuosiuose ir spygliuočių miškuose. Mėgsta rūgščius dirvožemius. Simbiotrofas, sudaro simbiozę su eglėmis, kai kuriose arealo dalyse rastas po beržais, kitur po gluosniais. Lietuvoje auga po eglėmis.
Nuo geltonojo piengrybio (Lactarius scrobiculatus) lengviausiai atskiriamas pagal tai, kad, paspaudus ar kitaip pažeidus, kisliojo pažeistos vietos nusidažo violetine spalva, o geltonojo – geltonai.

Populiacijos gausumas

Lietuvoje kisliojo piengrybio populiacija nėra maža, šiems grybams augti tinkamų vietų yra daugiau nei šiuo metu žinoma augaviečių, todėl populiacija galėtų būti didesnė. Grybų derėjimas stebimas nereguliariai, dera negausiai, dažniausiai ne kiekvienais metais. Kartas nuo karto pasitaiko metų, kai grybų dera gausiau nei įprastai.

Grėsmės ir apsauga

Didžiausią grėsmę kelia senų medžių kirtimai ir kitokie miškininkystės darbai, oro tarša, dėl kurios prastėja augaviečių kokybė.

Paplitimas

Rūšis paplitusi Europoje, Šiaurės Amerikoje. Areale pasiskirsčiusi labai netolygiai, daug kur reta.
Lietuvoje nėra labai reta, bet aptinkama labai netolygiai. Žinomos 24 radavietės šiaurinėje, šiaurvakarinėje, centrinėje ir pietvakarinėje šalies dalyse.

Summary

This species is not very rare and known to be found in 24 localities. It forms mycorrhiza with spruce, birch and, possibly, willow. It grows in mature deciduous, coniferous and mixed woodlands on acid soil. The main threats are the cutting of old trees, other forestry activities, and reduction of habitat quality due to air pollution.

Galerija

Informacijos šaltiniai

Urbonas, 2001.