Kirptalapė tritomarija

IUCN įvertinimas

EN B1ab(iii,iv)+2ab(iii,iv)

Biologija ir ekologija

Gana smulki, žalios ar rusvos spalvos stuomeninė kerpsamanė, kurios ūgliai yra 1–3 mm pločio ir iki 3 cm ilgio. Stiebas tankiai apaugęs 0,5–1,2 mm ilgio ir iki 1 mm pločio lovelio formos lapeliais. Skirtingai nei panašių kerpsamanių, lapai asimetriški – su iškirpimu iki ketvirčio ilgio, kuris padalija į dvi nelygias skiautes, iš kurių užpakalinė gerokai ilgesnė ir dažnai yra dvidantė. Gemaliniai kūneliai viršūninių lapų viršūnėlėse rusvai raudonos spalvos. Sporogonus išaugina retai.
Auga senuose pelkėtuose ar miškingų upelių slėnių eglynuose ir mišriuosiuose miškuose ant drėgnos trūnijančios medienos puriais kilimėliais dažnai kartu su riestalape raguote (Nowellia curvifolia) ir kitomis smulkesnėmis samanomis. Kituose kraštuose gali augti ir ant humusu padengtų nekalkingų uolų, senų akmeninių mūrų ir kitų paviršių.

Populiacijos gausumas

Dėl duomenų stokos populiacijos būklė neaiški. Trijose iš keturių radaviečių aptikta seniau nei prieš 40 metų. Visur stebėta tik ant pavienių substratų.

Grėsmės ir apsauga

Rūšis reikli drėgnam mikroklimatui ir dideliam negyvos medienos kiekiui, nes ne bet koks pūvantis rąstas yra tinkamas. Nykimą lemia plynieji senų pelkėtų miškų kirtimai, jų sausinimas, negyvos medienos šalinimas. Galimai neigiamą įtaką turi ir klimato kaita su pasikartojančiais sausringais periodais.

Paplitimas

Rūšis plačiai paplitusi Eurazijos ir Šiaurės Amerikos šiaurinėse ir vidutinėse platumose. Vakarų ir Centrinėje Europoje telkiasi kalnuotuose regionuose, kur auga spygliuočių miškai. Šiaurėje siekia tundros zoną.
Lietuvoje aptikta trijose vietovėse Rytų Lietuvoje: Anykščių r., Šeimyniškėliuose, Ignalinos r., Ažubalio miške, Švenčionių r., Labanoro girioje. Anksčiausia (1924 m.) ir vėliausia (2008 m.) radavietės yra Vakarų Lietuvoje, Karšuvos girioje.

Summary

There are four known sites for this species in Lithuania, three of which are older than 40 years. It has been detected on single logs and grows in wet spruce and mixed forests on decaying wood. Threats include clear felling, drying and removal of dead wood.

Galerija

Informacijos šaltiniai

Reimers, Hueck, 1929; Naujalis, Kalinauskaitė, Grinevičienė, 1995; Andriušaitytė, Jukonienė, 2000; Jukonienė, 2003b.