Kimininis žemlielys

IUCN įvertinimas

VU D1

Biologija ir ekologija

Vaisiakūniai (apoteciai) – 4–10 cm aukščio, 1–1,5 cm pločio, tvirti, buožės ar irklo formos, juosvai rudi ar juodi, bekvapiai. Sporas produkuojanti vaisiakūnio dalis (kepurėlė) buožiška ar lancetiška, susiplojusi, sudaro trečiąją ar penktąją dalį viso vaisiakūnio ilgio, nuosekliai pereina į kotą, blizganti, juoda, negleivėta. Kotas cilindrinis, truputį susiplojęs, lygus, pamatinėje dalyje apšepęs plaukeliais.
Vaisiakūniai vienmečiai, formuojasi liepos–spalio mėn., auga pavieniui ar grupėmis tarp kiminų, spanguolių ir saulašarių, aukštapelkėse ir tarpinio tipo pelkėse. Šis siauros ekologinės nišos saprotrofinis aukšliagrybis vystosi ant kiminų apmirusių dalių ir kitų augalinių liekanų.
Šią rūšį galima supainioti su šiurkščiuoju grybliežuviu (Trichoglossum hirsutum), kuris gali pasitaikyti panašiose augavietėse. Nuo šiurkščiojo grybliežuvio kimininis žemlielys skiriasi ilgų šerelių neturinčiais vaisiakūniais bei aukšliasporių dydžiu ir sandara.

Populiacijos gausumas

Lietuvoje žinoma aštuoniolika populiacijų, daugumoje jų šie grybai dera nereguliariai ir negausiai. Kiek gausesnės populiacijos yra Kamanų, Čepkelių, Artosios, Kiauneliškio, Kriogžlio, Siberijos ir Sūrinio pelkėse, Ažvinčių sengirėje. Kamanų pelkėje kimininis žemlielys aptinkamas beveik kiekvienais metais, įvairiose vietose, dera negausiai, nuo kelių iki dešimties vaisiakūnių vienoje vietoje. Kartais žemlieliai dera labai gausiai, pavyzdžiui, Viešvilės pelkėje kelių kvadratinių metrų plote stebėta virš šimto vaisiakūnių.

Grėsmės ir apsauga

Rūšiai neigiamą įtaką daro aukštapelkių, tarpinio tipo pelkių ir paežerių hidrologinio režimo pokyčiai (sausinimas, ilgalaikis užtvindymas), degradacija bei užaugimas krūmais ir kita augmenija, kiminų dangos pažaidos. Pagrindinės apsaugos priemonės yra pelkių hidrologinio režimo palaikymo ir atkūrimo darbai.

Paplitimas

Rūšis paplitusi Europoje, Azijoje ir Šiaurės Amerikoje, pelkėtose vietose, kuriuose auga kiminai, visur reta.
Lietuvoje žinoma nuo 1975 m., labai retai aptinkama Rytų, Pietų ir Vakarų Lietuvos pelkėse.

Summary

A vulnerable and rare species in Lithuania, known to be found in 18 localities, most of which are situated in strictly protected territories. Fruit-bodies develop from dead parts of Sphagnum in raised and transitional bogs. The main threats are changes in the hydrological regime of the bogs (drainage, prolonged flooding) and degradation of habitat through the growth of shrubs and other vegetation and disturbance of Sphagnum moss cover.

Galerija

Informacijos šaltiniai

Kutorga, 2002.