Kietasis laibadyglis

IUCN įvertinimas

EN A2ce+3ce+4ce

Biologija ir ekologija

Lengvai pastebimas grybas plačiai išsiplėtusiu, dygliais padengtu vaisiakūniu. Dygliai – 2–4 mm ilgio, plokšti, bukomis viršūnėmis ar kutuoti, ryškiai oranžiškai gelsvai rudos ar rausvai rudos spalvos, išdžiūvę – šviesiai rudi. Vaisiakūnio pakraštys šviesesnis, plaušingas. Panašių rūšių grybai turi šviesesnius ir smulkesnius vaisiakūnius, o panašios spalvos gelsvarudžio laibadyglio (S. ochraceum) dygliai trumpesni.
Vaisiakūniai išauga rudenį, tačiau gerai išsilaiko ištisus metus. Grybas yra medienos ardytojas, sukeliantis baltąjį medienos puvinį, saprotrofas. Auga ant nudžiūvusių, lajoje pakibusių ar gulinčių ant žemės guobų, rečiau uosių ar kitų lapuočių virtuolių ir šakų senuose plačialapių miškuose, maisto medžiagų turtingame kalkingame dirvožemyje.

Populiacijos gausumas

Gausiausios kietojo laibadyglio populiacijos susiformavusios Ąžuolijos miške Utenos r. ir Neries upės šlaituose Vilniaus r., kur gausu guobų ir uosių virtuolių.

Grėsmės ir apsauga

Didžiausia grėsmė kietojo laibadyglio išlikimui – negyvos medienos pašalinimas iš miško buveinių. Grybas gana prieraišus medžiams šeimininkams, kurių plotai dėl ligų smarkiai sumažėjo ir tas mažėjimas tęsiasi. Uosynų plotai per pastaruosius trisdešimt metų sumažėjo 60 proc. Jau anksčiau dėl guobų maro žymiai sumažėjo jų plotai medynuose. Nors dėl laikino negyvų medžių padidėjimo naujų grybų radaviečių vis dar aptinkama, bet po masinės medynų žūties atsikuriančiuose lapuotynuose negyvų medžių trūkumas pasijus greitai. Apsaugos priemonė – tvarkant medynus tinkamose buveinėse palikti negyvų, ypač didesnio skersmens, medžių.

Paplitimas

Rūšis paplitusi Europoje, dažnesnė pietinėje ir centrinėje dalyse. Rasta Indijoje.
Lietuvoje paplitusi pietrytinėje dalyje, šiaurinėje dalyje rasta Biržų girioje.

Summary

This species is mostly distributed in south-eastern Lithuania, although there are several records in the northern part of the country too. It grows on the dead wood of deciduous trees, mostly elm and ash, in old-growth forests on calcareous soil. The species is threatened by the removal of dead elm and ash wood and the resultant lack of suitable substrate.

Galerija

Informacijos šaltiniai

Mazelaitis, 1976.