SRIS

Romas Ferenca Nuotraukos autorius: Romas Ferenca
Pildyti stebėjimo anketą

Keturtaškis maitvabalis

(lot. Dendroxena quadrimaculata)

  • Karalystė: Gyvūnai (lot. Animalia)
  • Tipas: Vabzdžiai (lot. Insecta)
  • Klasė: Vabalai (lot. Coleoptera)
  • Sąrašas: LR saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašas (aktualus), Lietuvos raudonosios knygos sąrašas (2007) - 3(R), Lietuvos raudonosios knygos sąrašas (2021) - Arti grėsmės esantys (NT)

IUCN įvertinimas

NT B2c(iii,iv)


Daugiau informacijos

Biologija ir ekologija

Kūnas ovalus, 12–15 mm dydžio, juodas, kojos ir antenos taip pat juodos spalvos. Antenų keturi galiniai nareliai sustorėję ir sudaro neryškią buoželę. Priešnugarėlė ir antsparniai geltoni. Priešnugarėlės vidurinė dalis juoda, antsparniuose yra po tris neryškias išilgines briauneles, be to, kiekviename antsparnyje yra po dvi juodas dėmes: viena ant pečių gumburėlio, o antra – užpakaliniame antsparnių trečdalyje. Skydelis juodas. Keturtaškis maitvabalis gyvena lapuočių ar mišriuosiuose miškuose, upių slėnių ar griovų šlaitų lapuotynuose, dažniausiai ten, kur auga ąžuolai. Tai grobuoniška maitvabalių rūšis. Vabalai aktyvūs dieną, greitai bėgioja medžių šakomis ieškodami grobio – drugių vikšrų. Minta įvairių drugių – ąžuolinio lapsukio, taip pat žieduotojo verpiko, auksauodegio verpiko, žiemsprindžio vikšrais. Daugiausia randama gegužės–birželio mėn. lapuočių medynuose, kur susiformuoja lapus graužiančių vikšrų židiniai.

Populiacijos gausumas

Populiacijos gausumas netirtas, žinomose radavietėse pakartotinai tyrimų nebuvo atlikta. Rūšis gausesnė tik lapus graužiančių vikšrų židiniuose.

Grėsmės ir apsauga

Grėsmę kelia lapuočių miškų, ypač ąžuolynų, kirtimas, pesticidų naudojimas.

Paplitimas

Rūšis plačiai išplitusi Europoje, Šiaurės Afrikoje ir Azijoje iki Rytų Sibiro ir Kurilų salų. Lietuvoje keturtaškis maitvabalis sporadiškas, per pastaruosius dešimt metų aptiktos keturios naujos radavietės. Vidurio Lietuvoje keturtaškių maitvabalių randama dažniau ir gausiau, kitur – retai, dažniausiai pavienių individų arba visiškai neaptinkama.

Summary

A rare and insufficiently studied species in Lithuania. Only four new localities for this species have been noted over the last ten years. It is most often observed in the period of mass appearance of leaf-breaking caterpillars. The main threat facing this species is the removal of old deciduous trees, especially oaks, as well as the usage of chemical plant protection agents.

Informacijos šaltiniai

Pileckis, Monsevičius, 1997; Ferenca, 2004; Tamutis, 2005; Ivinskis, Rimšaitė, Ferenca, 2007; Dapkus, Tamutis, 2008; Inokaitis, 2009; Stanionis, Petrikas, 2011.