Keturspyglė šoniplauka

IUCN įvertinimas

VU A2ce+3ce+4ce

Biologija ir ekologija

Iki 2,8 cm kūno ilgio žalsvai gelsva šoniplauka. Kūnas rainas dėl rausvų juostų ir geltonų dėmių šonuose. Nuo kitų šoniplaukų skiriasi apskritomis akimis ir keturiais tvirtais spygliais, esančiais po du ant aštunto ir devinto kūno segmentų nugarinio paviršiaus.
Gyvena giliuose ledyninės kilmės ežeruose. Pirmenybę teikia šaltiems giliesiems vandenims, tačiau jaunikliai, retkarčiais ir suaugėliai, gali būti stebimi ir priekrantės sekliuose vandenyse, ypač atšalus vandeniui. Tarp ledynmečio reliktinių vėžiagyvių atspariausia deguonies stygiui rūšis, kritinė deguonies koncentracija yra apie 1 mgO2 L-1. Skirtalytė, per gyvenimą dauginasi kelis kartus. Paprastai poruojasi rudenį, patelės su kiaušiniais stebimos ištisus metus. Kiaušinius deda į peryklinę kamerą ir nešioja juos iki visiško jauniklių išsivystymo. Vislumas – 20–50 kiaušinių. Gyvenimo trukmė mūsų regiono ežeruose nenustatyta. Daugiausia maitinasi detritu ir augaliniu maistu, gali vartoti ir gyvūninį maistą. Mėgstamas žuvų maistas.

Populiacijos gausumas

Gausios populiacijos stebėtos Aiseto, Asvejos, Lūšių, Šakarvų, Vencavo, ežeruose; kitur aptinkama pavienių individų.

Grėsmės ir apsauga

Pagrindinė grėsmė yra ledyninės kilmės ežerų eutrofikacija, dėl kurios sumažėja deguonies koncentracija šaltuose priedugnio vandenyse; neigiamą poveikį gali daryti paviršinių vandenų tarša ir invazinės svetimkraščių šoniplaukų rūšys.
Rūšies apsaugai būtina palaikyti tinkamas buveines, mažinti giliųjų Lietuvos ežerų eutrofikaciją ir taršą, kai kuriais atvejais perspektyvus būtų buveinių atkūrimas ir rūšies reintrodukcija.

Paplitimas

Rūšis priskiriama ledynmečio reliktams, paplitusi Šiaurės Europos ir Baltijos jūros baseino ežeruose.
Per Lietuvą eina pietinė arealo riba. Iki šiol galimai gyvena 40-tyje vandens telkinių: Aisete, Alauše, Antalieptės mariose, Asalnuose, Asvejoje, Avilyje, Balte, Baltuosiuose Lakajuose, Baluoše, Baluošuose, Bebrusuose, Čičiryje, Dringyje, Galste, Galvėje, Gavyje, Ilguose, Luokesuose, Juoduosiuose Lakajuose, Lukoje, Lūšiuose, Metelyje, Peršokšnuose, Rašuose, Samave, Seirijyje, Skaistyje, Smalve, Šakarvuose, Švente, Tauragne, Ukojuje, Ūsiuose, Vencave, Verniejuje, Vievyje, Vištytyje, Zarase, Žeimenyse, Žiezdre. Kai kuriuose iš šių ežerų gali būti išnykusi.

Summary

This amphipod species is less sensitive to oxygen deficiencies in their habitat than other glacial relict species. While Lithuania is on the southern border of the species distribution, it may currently inhabit up to 40 lakes in southern and eastern parts of the country. The main threat is increasing eutrophication that results in the deterioration of oxygen conditions in lake waters. Invasive amphipod species can also negatively affect this glacial relict species.

Galerija

Informacijos šaltiniai

Grigelis, Arbačiauskas, 1996. Autorius – Kęstutis Arbačiauskas