SRIS

Reda Iršėnaitė Nuotraukos autorius: Reda Iršėnaitė
Pildyti stebėjimo anketą

Keturskiautis žvaigždinas

(lot. Geastrum quadrifidum)

  • Karalystė: Grybai (lot. Fungi)
  • Tipas: Papėdgrybūnai (lot. Basidiomycota)
  • Klasė: Papėdgrybiai (lot. Basidiomycetes)
  • Sąrašas: LR saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašas (aktualus), Lietuvos raudonosios knygos sąrašas (2007) - 4(I), Lietuvos raudonosios knygos sąrašas (2021) - Grėsmingos būklės (EN)

IUCN įvertinimas

EN B2ab(iii)


Daugiau informacijos

Biologija ir ekologija

Jauni vaisiakūniai būna po žeme, apvalūs ir jų išorinis paviršius aplipęs paklotės dalimis. Bręsdamas vaisiakūnis išlenda į paviršių, išorinis sluoksnis (egzoperidis) sutrūksta į keturias–penkias skiautes ir iškelia grybą virš paklotės iki 4 cm aukščio. Apvalioji dalis (endoperidis) kiaušinio formos, melsvai pilka, kartais ruda ar juoda, viršutinėje dalyje yra žiedo apribota anga (peristomas). Panašus skiautėtasis žvaigždinas (Geastrum fornicatum) dvigubai didesnis ir auga sausuose lapuočių miškuose.
Vaisiakūniai vienmečiai, išauga vasaros pabaigoje ir rudenį ir išsilaiko sudžiūvę iki pavasario. Auga žolių turtinguose eglynuose, kalkinguose šlaitų miškuose su lapuočiais ir eglėmis, labai retai vaisiakūnių randama jaunesniuose sodintuose miškuose. Grybui reikia storos, gerai susiformavusios paklotės. Jis yra paklotės ardytojas, saprotrofas.

Populiacijos gausumas

Dabartinė keturskiaučio žvaigždino populiacijų būklė nėra gerai žinoma, nes dauguma radaviečių registruotos prieš 2007 m. Žinomose radavietėse šių grybų populiacijos negausios, po vieną–du unikalius genetinius individus. Numatomas populiacijų nykimas dėl žolių turtingų eglynų su kalkingu dirvožemiu buveinių mažėjimo ir blogėjančios jų kokybės.

Grėsmės ir apsauga

Didžiausia grėsmė grybui yra tinkamų buveinių pakeitimas iškertant ir retinant medynus, suardant paklotę ir pakeičiant dirvožemio struktūrą. Apsaugos priemonė – nevykdyti jokios ūkinės veiklos grybui tinkamose buveinėse ir šalia jų.

Paplitimas

Rūšis paplitusi Europoje, Azijoje, Australijoje, Šiaurės ir Pietų Amerikoje.
Lietuvoje žinomos dvidešimt keturios radavietės. Dauguma jų – istorinės įvairiose Lietuvos vietose. Dabartinės telkiasi pietrytinėje Lietuvos dalyje.

Summary

This species is known to be found in 24 localities, most of them before the year 2007. At recent localities, populations are fragmented and numbers low. Though mostly found in old-growth spruce forest on calcareous soil, one locality is from a younger spruce plantation. Major threats are activities that drastically change habitat quality, such as logging due to its impact on soil properties.

Informacijos šaltiniai

Mazelaitis, 1982.