Keturdantė suktenė

IUCN įvertinimas

EN B2ab(ii,iii,iv)

Biologija ir ekologija

Tai mažutės sraigės; suaugę individai su 1,9 × 1,2 mm dydžio gelsvai rusva 4–4,5 vijų kriaukle, kurios paviršius glotnus su taisyklingomis augimo rievelėmis. Kriauklė sukasi į dešinę, žiotyse dažniausiai keturi, rečiau trys, dantys.
Keturdančių suktenių randama labai drėgnose kalkingose žemapelkėse su pastoviu vandens lygiu ir natūralia, dažniausiai žemųjų viksvų augalija. Jos gali būti kalvų daubose, apypelkėse, apyežerėse, atvirose vietose ir užpelkėjusiuose retuose miškuose, šaltiniuotose vietose su tufais, tarpinėse klampynėse. Šliaužiodamos minta mikrogrybais. Netoleruoja net laikino išdžiūvimo ar potvynių. Tai metus gyvenančios sraigės, kurios vasarą deda vieną–dešimt pavienių kiaušinių, kurie vystosi dvi savaites, o išsiritę jaunikliai žiemoja augalų pašaknėse, pavasarį pabaigia užaugti, subręsta ir padėjusios kiaušinius žūsta.

Populiacijos gausumas

Pavienės fragmentiškos subpopuliacijos, kurių arba užimama teritorija labai maža, arba individų gausumas labai mažas: Švenčionių r. (apie 4 ha) keturdančių suktenių gausumas – 20–41 ind./m2; Siberijos pelkėje Plungės r. ir kitose šalia esančiose klampynėse (apie 38 ha) – 4–5 ind./m2; Varėnos r. rasta pavienių individų keturiose radavietėse, iš kurių vienos plotas apie 10 ha, o kitos mažiau nei 1,3–4,6 ha.

Grėsmės ir apsauga

Keturdantė suktenė ypač jautri buveinės hidrologinio režimo pokyčiams, todėl jos apsauga pirmiausia turėtų būti susijusi su stabilios hidrologinės buveinės būklės palaikymu: teritorija neturi būti nei užliejama, nei nusausinama (melioruojama). Kitos grėsmės susijusios su natūraliomis buveinės sukcesijomis, kurios pastaraisiais dešimtmečiais padidėjo dėl pasikeitusio ūkininkavimo: kai kurios teritorijos dėl neintensyvaus ganymo bei šienavimo trūkumo ir eutrofikacijos užželia krūmais.

Paplitimas

Alpinė ir borealinė rūšis, fragmentiškai paplitusi Šiaurinėje ir Centrinėje Europoje, Karpatų ir Alpių kalnuose.
Lietuvoje reta, žinoma devyniose radavietėse: Varėnos, Plungės, Švenčionių r.

Summary

There are nine isolated subpopulations of this species in Lithuania with an average snail abundance of 4–5 ind./m2. The species is considered to meet the threshold of a 17% population decline over the last 10 years. It is threatened by habitat loss, lowering of water levels and drainage, lack of grazing, scrub encroachment and succession.

Galerija

Informacijos šaltiniai

Schlesch, Krausp, 1938; Gurskas, 2002; Welter-Schultes, 2012. Autorė – Grita Skujienė