SRIS

Žydrūnas Sinkevičius Nuotraukos autorius: Žydrūnas Sinkevičius
Pildyti stebėjimo anketą

Kerpiškasis gleivytis

(lot. Scytinium lichenoides)

  • Karalystė: Grybai (lot. Fungi)
  • Tipas: Aukšliagrybūnai (lot. Ascomycota)
  • Klasė: Kerpės (lot. Ascomycetes lichenisati)
  • Sinonimai: Leptogium lichenoides
  • Sąrašas: LR saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašas (aktualus), Lietuvos raudonosios knygos sąrašas (2007) - 2(V), Lietuvos raudonosios knygos sąrašas (2021) - Grėsmingos būklės (EN)

IUCN įvertinimas

EN B2ab(iii)


Daugiau informacijos

Biologija ir ekologija

Kerpė lapišku ar neaukštu krūmišku gniužulu, rusvai pilkos spalvos. Sudrėkęs gniužulas kiek išbrinksta ir atrodo juosvai žalias. Lakštai paprastai statūs, iki 2 cm ilgio ir 1–5 mm pločio, galai užsibaigia adatiškomis ataugėlėmis, kurios kartais gali išaugti ir plokščiame gniužulo paviršiuje. Viršutinė lakštų pusė lygi arba raukšlėta, apatinė briaunotai raukšlėta. Vaisiakūnių pasitaiko nedažnai, jie būna 0,2–0,5 mm skersmens, dubenėlio formos, su ryškiais iškilusiais kraštais, kurie apaugę tokiomis pačiomis adatiškomis ataugėlėmis kaip ir gniužulas. Kraštelis tokios pat spalvos kaip gniužulas, dugnas rudas. Panašios išvaizdos gniužulus turi adatiškasis gleivytis (Scytinium teretiusculum), tačiau šios rūšies gniužulo lakštai gerokai smulkesni ir būna prigludę prie substrato.
Kerpiškasis gleivytis auga ant senų apsamanojusių uosių kamienų palei miško upelius ir ant apsamanojusių riedulių natūraliose upelių vagose. Kitose šalyse ši kerpė auga ant apsamanojusių kalkingų uolienų drėgnose vietose, tačiau Lietuvoje tokių jai tinkamų augaviečių nėra.

Populiacijos gausumas

Lietuvoje kerpiškojo gleivyčio populiacija negausi, labai fragmentiška, radavietėse aptinkama tik po vieną ar kelis individus (substrato vienetus). Kiek labiau koncentruotos radavietės yra rytinėje šalies dalyje.

Grėsmės ir apsauga

Pagrindinės grėsmės, iškylančios rūšiai, yra senų, džiūstančių medžių šalinimas, upelių vagų keitimas, tarša, ypač žemės ūkio nuotekomis, ir bebrų sukeltos patvankos. Dar viena grėsmė yra uosių džiūtis. Palankiausias sąlygos ir didžiausios galimybės šiai rūšiai išlikti yra miškuose, kuriuose nevykdoma jokia ūkinė veikla.

Paplitimas

Rūšis aptinkama Europoje, Azijoje, Afrikoje, Šiaurės ir Centrinėje Amerikoje įvairiose klimato juostose.
Lietuvoje apyretė, žinoma keturiolika radaviečių rytinėje ir vakarinėje šalies dalyse.

Summary

This species is rather rare in Lithuania, with just 14 fragmented localities known, each containing one to several individuals. In Lithuania, the species is found exclusively on ancient ash trees along forest streams or on moss-covered boulders in stream beds. The main threats to the species are anthropogenic or beaver-induced changes in stream beds and water pollution. An additional threat is ash die-back.

Informacijos šaltiniai

Motiejūnaitė, 2016.