Kartusis baravykas

IUCN įvertinimas

VU D1

Biologija ir ekologija

Grybas vidutinio dydžio, kepurėlė – 10–15 (25) cm skersmens, augimo pradžioje pusrutulio formos, vėliau plokščia ar net įdubusi, paviršius pilkas, gelsvai pilkas, gelsvai rusvas, paspaudus mėlynuoja. Vamzdeliai geltoni, žalsvai geltoni, rudai geltoni, paspaudus mėlynuoja. Vamzdelių poros apvalios, kiek kampuotos, smulkios, geltonos, žalsvai geltonos. Pažeidus ar paspaudus pamėlynuoja. Kotas gelsvas, pilkai gelsvas, kartais gali būti su rausva ar rusva zona, turi balsvą, koto spalvos ar gelsvai rusvą tinklelį, kartais be tinklelio, 3–7 (12) cm aukščio, 2–8 cm pločio. Vidurinėje dalyje storesnis, apatinėje dalyje turi šaknies pavidalo išaugą. Minkštimas gelsvas, geltonas, perpjovus, paspaudus ar perlaužus mėlynuoja. Aštraus kvapo ir kartaus skonio. Šilumamėgis. Kalcifilas. Auga pavieniui ar nedidelėmis grupėmis pusiau atviruose šviesiuose brandžių lapuočių arba mišriuosiuose miškuose, parkuose, miškapievėse, kalkinguose dirvožemiuose. Simbiotrofas, sudaro ektomikorizę su įvairiais plačialapiais medžiais, tokiais kaip bukai, ąžuolai, kaštonai, skroblai, liepos.
Lietuvoje dažniausiai auga po ąžuolais, taip pat liepomis, skroblais.
Nuo panašaus gražiakočio baravyko (Caloboletus calopus) skiriasi savo gelsvu kotu su rusvu tinkleliu, o gražiakočio kotas apatinėje dalyje raudonas su raudonu tinkleliu. Nuo Fechtnerio baravyko (Boletus fechtneri) skiriasi karčiu skoniu.

Populiacijos gausumas

Lietuvoje karčiojo baravyko populiacija yra nedidelė, fragmentiška. Grybų derėjimas stebimas labai nereguliariai, su dideliais intervalais tarp stebėjimų, nors gali būti stebimas ir pora metų iš eilės, tačiau pasitaiko pavienių metų, kai grybai dera daug gausiau nei įprastai ir tuomet padidėja tikimybė jų surasti naujose augavietėse. Nauji radiniai per pastaruosius septynerius metus ir jų pasiskirstymas rodo, kad augaviečių šalyje turėtų būti daugiau.

Grėsmės ir apsauga

Didžiausią grėsmę kelia senų medžių (ąžuolų) kirtimai ir kitokie miškininkystės darbai, nešienaujamų ir neganomųjų pievų užžėlimas mišku, oro tarša (rūgštusis lietus), dėl kurios prastėja augaviečių kokybė.

Paplitimas

Rūšis paplitusi Europoje. Visame areale išplitusi netolygiai. Dažnesnė pietinėje ir centrinėje Europos dalyse.
Lietuvoje reta. Žinomos 36 radavietės, didžioji dauguma jų yra Plungės r. ir tik šešios rytinėje šalies dalyje.

Summary

This species is not common and is known to be found in 36 localities, thirty of them are in one district. It grows on calcareous soil in open mature oak and mixed forests, meadows, pastures, gardens and parks. It forms mycorrhiza with oaks and other hardwoods. The main threats are the cutting of old trees, other forestry activities, the intensification or cessation of grassland management and a reduction in habitat quality due to air pollution.

Galerija

Informacijos šaltiniai

Urbonas, 1997a.