Karoklinė skliautenė

IUCN įvertinimas

VU B1ab(iii)+2ab(iii)

Biologija ir ekologija

Dažniausiai auga ant senų lapuočių medžių, ypač ąžuolų ir uosių. Įsikuria ne tik ant kamienų, bet ir ant medžių šakų. Medžių kamienus gali padengti beveik ištisai. Vėliau dažnai nukrinta kartu su senų medžių žieve, jos stiebus nuo medžių kamienų ištampo paukščiai. Be lapuočių medžių kamienų, aptinkama ir ant žemių sluoksniu apneštų akmenų. Nors dažniausiai įsikuria ant lapuočų medžių kamienų, karoklinė skliautenė nepakanti didelei ūksmei, geriau auga vidutiniškai užpavėsintose ar gana saulės apšviestose vietose.
Šių samanų žemyn nukarę stiebai kartais siekia daugiau kaip 20 cm. Pagal į viršų užsirietusius šakučių galus karoklinė skliautenė painiojama su dažna taip pat ant medžių kamienų augančia voverine balnadante (Leucodon sciuroides). Nuo jos atskiriama ne tik pagal ilgesnius stiebus, bet ir lapų požymius: viršūnėje esančius žemyn nulinkusius ir lapo išorėn lenktus dantukus bei abipus ilgos pagrindinės gyslos išsidėsčiusias trumpas šonines gyslas. Dvinamės samanos. Dauginasi vegetatyviškai ir sporomis.

Populiacijos gausumas

Dažniausiai plačiai padengia substratą išstumdama kitas samanų rūšis, tačiau visose radavietėse aptinkama ant pavienių medžių ar akmenų.

Grėsmės ir apsauga

Rūšies retumą šalyje lemia natūralių buveinių (senų lapuočių medžių kamienų) stoka. Karoklinė skliautenė labai jautri oro užterštumui, todėl gali išnykti šalia pramoninių ar žemės ūkio taršos šaltinių. Populiacijų gausumui gali turėti įtakos medžių, ant kurių kamienų ji auga, ligos ir džiūtis. Augavietėse būtina palaikyti tinkamas apšviestumo sąlygas.

Paplitimas

Subokeaninė rūšis, paplitusi Europoje, Makaronezijoje, Šiaurės ir Centrinėje Afrikoje, Pietų ir Vakarų Azijoje, Šiaurės Amerikoje.
Lietuvoje daugiausia žinoma vakarinėje Lietuvos dalyje, kur buvo aptikta Plungės, Kretingos ir Tauragės r. Pavienės radavietės žinomos ir kituose regionuose. Viena radavietė nustatyta Šiaulių r. XX a. pirmojoje pusėje buvo aptikta auganti Kauno apyl. ir pietrytiniame šalies pakraštyje.

Summary

This suboceanic species has been recorded mostly in the western part of Lithuania. It prefers the trunks of old trees (oaks, ashes) and stones. The populations are vulnerable to the cutting of old trees and the species is sensitive to air pollution.

Galerija

Informacijos šaltiniai

Minkevičius, 1931, 1955; Jukonienė, 2003a.