Karališkoji glindė

IUCN įvertinimas

VU B2ac(iv)

Biologija ir ekologija

Daugiametis, 30–80 cm aukščio, žolinis augalas. Stiebas status, nešakotas, su nedaug lapų, plikas arba šiek tiek pūkuotas. Pamatiniai lapai sudaro skrotelę. Žiedai geltoni, apatinė lūpa raudonu kraštu. Žiedai išsidėstę pavieniui arba po tris menturėse ir sudaro pailgą, retažiedę viršūninę kekę. Žydi liepos–rugpjūčio mėn. Sėklos geriausiai sudygsta buveinėse, kuriose yra atviro dirvožemio plotų.
Karališkoji glindė įsikuria drėgnuose durpiniuose dirvožemiuose, dažniausiai šarmingų žemapelkių ir tarpinių pelkių buveinėse, rečiau drėgnose pievose, pelkiniuose miškuose. Taip pat aptinkama antropogeninės kilmės buveinėse – melioracijos griovių šlaituose, ant miško kvartalinių linijų, karjeruose.

Populiacijos gausumas

Atskirose radavietėse augalų paprastai negausu, aptinkama pavienių individų arba nedidelių jų grupių. Žinoma viena kiek gausesnė, Radviliškio r. esanti, rūšies subpopuliacija, kurioje suskaičiuojama apie šimtą augalų. Buveinėse paprastai vyrauja generatyviniai augalai, todėl manoma, kad rūšies individų atsinaujinimas labai mažas. Pastebima, kad subpopuliacijoms būdingos didelės generatyvinių individų fliuktuacijos, kurios ypač ryškios buveinėse įgyvendinus gamtotvarkos priemones.

Grėsmės ir apsauga

Pagrindinė rūšies nykimo priežastis yra buveinių būklės blogėjimas dėl jų apaugimo krūmais ir aukštaūgiais žoliniais augalais. Rūšis jautri tręšimui, todėl jos nykimą taip pat spartina buveinių eutrofikacija. Rūšies ekologinių poreikių neatitinkančiose buveinėse reikėtų įgyvendinti gamtotvarkos priemones, kurių metu turėtų būti kertami krūmai ir reguliariai šienaujami žoliniai augalai, o susidariusi biomasė iš buveinių pašalinama. Esant galimybei, buveinėse būtų tikslinga formuoti paklotės pažaidas, kurios palengvintų karališkosios glindės sėklų patekimą į dirvožemį ir jų dygimą.

Paplitimas

Rūšis paplitusi Europoje ir Azijoje. Arealas apima Šiaurės ir Centrinę Europą, piečiau rūšis aptinkama kalnų regionuose (Rytų Alpėse, Karpatuose). Azijoje arealas tęsiasi per visą Sibiro regioną ir Vidurio Aziją iki pat Japonijos, apimdamas dalį Kinijos.
Lietuvoje labai reta rūšis, nors žinomos radavietės plačiai pasklidusios didelėje šalies teritorijoje. Rūšis registruota Pietų, Rytų, Vidurio ir Šiaurės Vakarų Lietuvoje. Daugelyje vietovių rūšis šiuo metu nebeaptinkama.

Summary

A rare species, although sparsely recorded almost throughout the country. It usually occurs on wet peat soils in alkaline fens, transition mires, wet meadows and swamp forests. Most subpopulations are composed of several individuals, with only one known subpopulation containing up to one hundred individuals. The species is in decline due to the loss of suitable habitat.

Galerija

Informacijos šaltiniai

Natkevičaitė-Ivanauskienė, 1976; Kuusk, Tabaka, Jankevičienė, 1996; Wróblewska, 2013.