(lot. Allium angulosum)
Daugiametis, 15–60 cm aukščio, svogūninis augalas. Svogūnai išaugę iš šakotų šakniastiebių, todėl augalai auga kerais. Lapai skroteliniai, linijiški, plokšti, žymiai trumpesni už stiebą. Žiedynas daugiažiedis, pusiau rutuliškas ar rutuliškas, be svogūnėlių. Žiedai šviesiai purpuriniai. Žydi birželio–rugpjūčio mėn. Dauginasi sėklomis ir vegetatyviškai. Tai šviesomėgis augalas, pakantus laikinam užtvindymui ir sausrai. Lietuvoje kampuotasis česnakas auga upių vidurinės ekologinės juostos aukštesnio lygmens pievose.
Lietuvoje žinomos šešios populiacijos. Mažiausia, tik 4 m2 užimanti, populiacija registruota Marcinkonyse, netipiškoje šiai rūšiai augavietėje – sausoje pamiškės pievoje. Didžiausioje populiacijoje Bitėnų apyl. kampuotasis česnakas auga maždaug 0,5 ha plote Nemuno lankoje ir sudaro gana tankų sąžalyną, kurio 1 m2 auga iki 70 žydinčių individų.
Kampuotajo česnako išlikimui grėsmę kelia augaviečių nykimas, kurį lemia ūkinės veiklos pokyčiai ir intensyvus mindymas. Nemuno žemupyje dalis pievų, kuriose augo ši rūšis, paversta dirbamais laukais, dalis nebešienaujama. Apleistose pievose pradeda augti krūmai, kaupiasi augalų liekanos, kurios trukdo dygti sėkloms. Pievas, kuriose auga kampuotasis česnakas, reikia šienauti vasaros pabaigoje ne rečiau kas dvejus–trejus metus.
Rūšies arealas apima Centrinę Europą, Šiaurės Balkanus, Kaukazą ir Sibirą iki Jenisiejaus. Per Lietuvą eina šiaurinė paplitimo riba. Šiauriau – Latvijoje ir Estijoje – randamos tik adventyvinės kilmės populiacijos.
Auga Pietų Lietuvoje – Marcinkonių bei Merkinės apyl. ir Vakarų Lietuvoje – Nemuno žemupio lankose Bitėnų ir Girėnų apyl.
This species is found in six locations in Lithuania. The most significant threats are the replacement of grassland by arable land and other transformations of habitats.
Natkevičaitė-Ivanauskienė, 1963; Kuusk, Tabaka, Jankevičienė, 2003; Karpavičienė, 2004.