Kalninė jonažolė

IUCN įvertinimas

DD

Biologija ir ekologija

Daugiametė, 30–70 cm aukščio žolė. Stiebas apvalus, nebriaunotas ir plikas. Šiais požymiais kalninė jonažolė skiriasi nuo kitų jonažolės rūšių. Lapai bekočiai, kiaušiniški arba pailgi, su juodomis retomis liaukutėmis, jų apatinė pusė melsva. Žiedai pavieniai arba grupėmis sukrauti retame, šluotelės pavidalo žiedyne. Pažiedžių ir taurėlapių dantelių viršūnės su juodomis liaukutėmis. Vainiklapiai be juodų liaukinių taškelių. Žydi geltonai birželio–rugpjūčio mėn. Dauginasi sėklomis, gali plisti ir vegetatyviniu būdu.
Pusiau pavėsio, tačiau šiltų buveinių augalas. Yra geras neutralios reakcijos dirvožemių indikatorius, pakenčia maisto medžiagų neturtingas augavietes.
Auga mišriuosiuose miškuose, šlaituose, pamiškėse ir miško aikštelėse, gali pasitaikyti kirtavietėse, prie miško keliukų, kvartalinių.

Populiacijos gausumas

Detalių duomenų apie dabartinę populiacijų būklę nėra. Įprastai auga pavieniui arba grupėmis po keliolika augalų.

Grėsmės ir apsauga

Augalai gali išnykti augavietėse susiveriant medžių ardui arba sutankėjus trako krūmams. Visiškai atvirose buveinėse, pavyzdžiui, kirtavietėse, taip pat ilgai neišsilaiko. Populiacijų išlikimui radavietėse būtina palaikyti retmiškių, šešėliuotų miško aikštelių ar pamiškių mozaiką.

Paplitimas

Europinio paplitimo rūšis, kurios arealas plyti nuo Viduržemio jūros regionų iki pietinės Skandinavijos dalies. Aptinkama taip pat Šiaurės Afrikoje ir Kaukaze. Svetimžemė Naujojoje Zelandijoje. Lietuvoje dauguma rūšies radaviečių telkiasi pietinėje dalyje. Apie paplitimą šalyje naujesnių duomenų trūksta.

Summary

In Lithuania, most localities for this species are concentrated in the south of the country. There is a lack of recent data on distribution and population status. It grows on slopes in mixed forests and can occur in felling sites, along forest paths and in clearings. It usually grows singly or in groups of up to a dozen plants.

Galerija

Informacijos šaltiniai

Natkevičaitė-Ivanauskienė, 1971.