Jūrinis kirlikas

IUCN įvertinimas

EN D1

Biologija ir ekologija

Kiek didesnis už į jį panašų upinį kirliką. Skrydžio metu nuo upinio lengvai atskiriamas iš baltų skersinių sparno juostų, taip pat iš trumpesnių ir tvirtesnių oranžinių kojų bei storesnio oranžinio su juodu galiuku snapo. Geltono akių žiedelio neturi. Kakta rusvai balta, virš akių aiškiai matomi rusvai balsvi antakiai. Tamsi apykaklė platesnė.
Peri smėlėtose Nemuno ir kitų vandens telkinių salose, rečiau pakrantėse ar pajūrio paplūdimiuose, nuleistuose tvenkiniuose, apsemtų pievų ir žvirkelių salose ar net dirbamuose laukuose. Monogamas. Pavasarį parskrenda kovo mėn. Kiaušinius deda balandžio–gegužės mėn. Lizdas – negili duobutė grunte, negausiai išklota akmenukais ar šapeliais. Deda keturis kiaušinius. Dalis porų išveda dvi vadas, tačiau žuvus pirmajai dėčiai, peri pakartotinai. Inkubacija užtrunka 23–27 dienas. Jaunikliai pradeda skraidyti 24–26 dienų amžiaus. Subręsta antraisiais gyvenimo metais. Minta smulkiais bestuburiais – vabzdžiais, jų lervomis, smulkiais vėžiagyviais, kirmėlėmis. Tolimasis migrantas. Rudeninė migracija vyksta rugpjūčio–spalio mėn.

Populiacijos gausumas

Pirmą kartą perėjimas patvirtintas tik 1981 m. Gargždų žvyro karjeruose. 2013 m. perinti populiacija vertinta 20–40 porų. Sunykus peravietėms už Nemuno žemupio ir pajūrio regiono ribų, nuo XXI a. pradžios stebėtas nežymus (iki 20 proc.) šios rūšies perinčios populiacijos mažėjimas.

Grėsmės ir apsauga

Perinčios populiacijos gausumą riboja veisimosi buveinių – atvirų smėlio salelių ar dumblingų seklumų – trūkumas Nemuno upėje. Taip pat nepalanku yra buvusių atvirų karjerų užaugimas sumedėjusia augalija. Grėsmę kelia perinčių paukščių trikdymas.

Paplitimas

Rūšis paplitusi šiaurinėje Eurazijos dalyje nuo Šiaurės Prancūzijos, Airijos, Islandijos, Šiaurės, Baltijos ir Baltosios jūrų pakrančių, Skandinavijos, palei visą Arkties vandenyno pakrantę iki Ramiojo vandenyno. Lietuvoje nuolat peri pajūryje, Kuršių marių pakrantėse, Nemuno deltoje, kai kuriuose Vakarų Lietuvos karjeruose, tvenkiniuose ir Nemuno upės salose. Taip pat perėjo Nemuno salose ties Birštonu ir netoli Druskininkų, tačiau paskutiniaisiais metais čia jų nebeaptinkama. Migracijų metu rūšis gausesnė pajūrio regione, nors aptinkama ir kitose šalies vietose.

Summary

The first confirmed breeding case for this species in Lithuania was in 1981. Currently, the national population is estimated at 20–40 nesting pairs, most of which are along the Nemunas River and the Nemunas River Delta. In recent years however, decreases in numbers (20%) and a loss of some breeding areas have been noted, mostly caused by the transformation of breeding habitats and disturbance of breeding pairs.

Galerija

Informacijos šaltiniai

Logminas, 1990; Jusys, Karalius, Raudonikis, 2012; Nacionalinė ataskaita dėl ES Paukščių direktyvos įgyvendinimo, 2013.