Jūrinis erelis

IUCN įvertinimas

NT D

Biologija ir ekologija

Didžiausias plėšrusis paukštis Europoje. Tiek viršutinės, tiek apatinės kūno dalies ir sparnų plunksnos varijuoja nuo šviesiai iki tamsiai rudos. Monogamas. Perėti pradeda ne anksčiau kaip ketvirtaisiais–penktaisiais gyvenimo metais, ilgiausia žinoma gyvenimo trukmė laisvėje yra 36 metai. Suaugę paukščiai sėslūs, lizdavietėse lankosi ištisus metus, tačiau veisimosi sezonas prasideda vasario–kovo mėn. Įsikuria įvairaus tipo miškuose, šalia arba iki kelių kilometrų nuo didesnių vandens telkinių. Lizdams vietas renkasi brandžiuose, įvairios rūšinės sudėties medynuose, tačiau gali perėti ir pavieniuose senuose medžiuose, augančiuose plynose kirtavietėse, jaunuolynuose. Lizdą iš sausų, stambių šakų sukrauna daugiausia pušyse, drebulėse, beržuose, juodalksniuose. Lizdai būna sukrauti 7–34 m, vidutiniškai 22 m aukštyje nuo žemės. Gūžtą iškloja sausa žole, šiaudais, nendrėmis. Deda vieną–tris kiaušinius, didžiausią laiko dalį peri patelė, patinas gali dalį laiko ją pakeisti, inkubacijos trukmė – 36–38 dienos. Sėkmingoje vadoje išauga nuo vieno iki trijų jauniklių. Jaunikliai lizduose auga 70–90 dienas ir juos palieka birželio–liepos mėn. Jaunikliams palikus lizdus, juos iki rudens maitina suaugę paukščiai. Jaunikliai ir nesubrendę paukščiai klajoja, migruoja, intensyviausias judėjimas stebimas spalio–lapkričio mėn. Minta daugiausia žuvimis ir vandens paukščiais, rečiau įvairaus dydžio žinduoliais. Minta kritusiais gyvūnais, ypač žiemą. Grobio ieško dažniausiai vandens telkiniuose, šlapynėse, tykodami medžiuose ar skraidydami. Tas pačias lizdavietes naudoja metai iš metų, naujus lizdus krauna netoliese buvusių lizdų.

Populiacijos gausumas

Lietuvoje jūrinio erelio populiacija atsikūrė nuo 1985 m., kai buvo aptiktos pirmosios perinčios poros. Nuo to laiko populiacija palaipsniui didėja, šiuo metu ją sudaro apie 150–170 porų.

Grėsmės ir apsauga

Jautrus žmonių lankymuisi, miškininkavimui lizdavietėse ir jų artimoje aplinkoje vasario–liepos mėn. Jauni ir suaugę paukščiai žūsta apsinuodiję švinu, atsitrenkę į vėjo jėgainių propelerių mentes, elektros perdavimo linijas.

Paplitimas

Didžioji populiacijos dalis paplitusi Eurazijoje. Šiaurėje arealas siekia Barenco, Karos ir Laptevų jūras, o pietuose – Mongolijos šiaurinę dalį, Kazachiją, Kaspijos ir Juodąsias jūras. Arealas nuo pietvakarinio Grenlandijos pakraščio tęsiasi per Euraziją iki Beringo jūros, Japonijos. Lietuvos teritorijoje rūšis plinta pastaruosius tris dešimtmečius ir šiuo metu aptinkama visoje teritorijoje, išskyrus šiaurinę šalies dalį. Didžiausia perinčių porų koncentracija yra Kuršių nerijos, Klaipėdos ir Šilutės r.

Summary

After several decades of absence as a breeding species, White-tailed Eagles reestablished from 1985, with the population increasing thereafter to a current population of 150-170 breeding pairs. Threats facing the species include wind energy development especially in coastal areas, lead poisoning and forestry activities in the vicinity of nest sites during the breeding season.

Galerija

Informacijos šaltiniai

Dementavičius, 2007; Treinys et al., 2016.