Jūrinė nėgė

IUCN įvertinimas

CR D1

Biologija ir ekologija

Stambiausia iš Lietuvoje aptinkamų nėgių. Kūnas ilgas, dažniausiai 60–75 cm ilgio, panašus į ungurio. Turi tik nugaros ir uodegos pelekus. Nugara žalsva, su tamsiomis ir balkšvomis dėmėmis. Ties galva yra septynios poros žiauninių angelių. Burnoje daug koncentriškai išsidėsčiusių aštrių dantų.
Praeivė, jūroje gyvenanti ir upėse neršianti nėgė. Subręsta būdama aštuonerių–devynerių metų amžiaus, daugiau kaip 60 cm ilgio. Kovo–gegužės mėn. migruoja neršti į upes. Ant smėlio grunto sudeda apie 200–300 tūkst. ikrų. Migracijos ir neršto metu nesimaitina, po neršto žūsta. Iš ikrų išsiritusios lervos įsirausia į dumblą, kuriame gyvena iki penkerių metų, misdamos mikrooroganizmais ir detritu. Baigiantis metamorfozei, lervų ilgis siekia iki 20 cm. Po metamorfozės migruoja į jūrą ir pradeda parazitinį gyvenimo laiką – prisisiurbia prie stambių žuvų ir minta jų krauju. Užauga iki 1 m ilgio ir 3 kg svorio.

Populiacijos gausumas

Lietuvoje labai reta rūšis. Gausumas Lietuvoje nėra įvertintas. Jūrinės nėgės aptinkamos nereguliariai, radavietėse stebimi pavieniai individai.

Grėsmės ir apsauga

Pagrindinės grėsmės pasauliniu mastu yra užtvankų statyba, vandenų tarša ir žvejyba. Šalies vandenyse šiuo metu pagrindinė grėsmė yra žvejyba: tiek pačių jūrinių nėgių atsitiktinė priegauda, tiek kitų stambių žuvų, kuriomis nėgės minta, mažėjantys ištekliai Baltijos jūroje. Rūšies būklė turėtų gerėti mažinant verslinės žvejybos intensyvumą jūroje ir Kuršių mariose.

Paplitimas

Rūšis paplitusi šiaurinėje Atlanto vandenyno dalyje, Šiaurės Amerikos ir Europos jūrose. Europos žemyne – nuo Barenco jūros šiaurėje iki Viduržemio jūros pietuose, išskyrus rytinę Viduržemio jūros dalį tarp Turkijos ir Egipto. Baltijos jūroje reguliariai aptinkama tik pietinėje dalyje, o kitur reta.
Lietuvoje labai reta rūšis, per pastarąjį dešimtmetį tik 2008 m. aptiktas vienas jauniklis Minijos upėje. Ankstesniais metais pavienių individų sugauta Kuršių mariose (1961, 1990, 1991 ir 2001 m.) ir Atmatos upėje (1957 m.). Neoficialiais duomenimis, Kuršių mariose pavienių individų žvejams pasitaiko kartą per 5 metus.

Summary

An extremely rare species in Lithuania. According to official sources of information, the only records in the last century related to single individuals registered in 2001 and 2008. Based on unofficial data however, solitary migrating individuals are recorded by commercial fishermen in the Curonian Lagoon on average every five years. The most likely cause for such low abundance is a reduction in food resources in the coastal zone of the Baltic Sea due to intensive commercial fishing.

Galerija

Informacijos šaltiniai

Gaigalas ir kt., 1992; Repečka, Bukelskis, Kesminas, 1998; Virbickas, 2000.