Juosvoji guotė

IUCN įvertinimas

EN D1

Biologija ir ekologija

Grybas nedidelis, kepurėlė – 5–10 cm skersmens, augimo pradžioje išsigaubusi, vėliau paplokščia ar net įdubusi, paviršius pilkas, rudai pilkas, melsvai juodo atspalvio, juosvai plaušingas. Lakšteliai balti, gali būti pilko ar melsvo atspalvio, reti, stori, platūs. Ties pagrindu jungiasi skersinėmis raukšlėmis, priaugę prie koto ar net juo nuaugę žemyn. Kotas tokios pat spalvos kaip ir kepurėlė, link apačios kiek storėjantis, plaušingas, 5–10 cm aukščio, 0,5–2 cm pločio. Minkštimas baltas, vėliau pilkšvas, minkštas. Neturi ypatingo kvapo ar skonio. Kalcifilas. Kalkingų dirvožemių indikatorius. Auga pavieniui ar nedidelėmis grupėmis spygliuočių ir mišriuosiuose miškuose, brandesniuose atviresniuose su susiformavusiu žolių ir krūmokšnių ardu medynuose. Mėgsta kalkingus turtingus maisto medžiagų dirvožemius. Simbiotrofas, susijęs su eglėmis, taip pat pušimis.
Nuo juosvarudės guotės (Hygrophorus camarophyllus) labiausiai skiriasi augaviete: juosvoji daugiausia auga eglynuose, o juosvarudė – pušynuose.

Populiacijos gausumas

Lietuvoje juosvosios guotės populiacija yra nedidelė, didesnioji jos dalis yra vakarinėje dalyje, tačiau potencialiai šiems grybams tinkamų vietų šalyje yra daugiau nei iki šiol žinomų augaviečių, todėl gali būti, kad populiacija yra kiek didesnė nei iki šiol žinoma. Grybų derėjimas stebimas labai nereguliariai, dera negausiai, tačiau kartas nuo karto pasitaiko metų, kai grybų dera gausiau nei įprastai ir tuomet tikimybė jų surasti naujose augavietėse padidėja.

Grėsmės ir apsauga

Didžiausią grėsmę kelia senų medžių kirtimai ir kitokie miškininkystės darbai, oro tarša, dėl kurios prastėja augaviečių kokybė.

Paplitimas

Rūšis paplitusi Europoje. Didesnėje arealo dalyje reta.
Lietuvoje reta. Žinoma vienuolika radaviečių Vakarų ir Pietryčių Lietuvoje.

Summary

Known to be found in eleven localities, this species is not common. It forms mycorrhiza with spruce and pine and grows on nutrient rich, calcareous soil in mature coniferous and mixed woods. The main threats are the cutting of old trees, other forestry activities and a reduction in habitat quality due to air pollution.

Galerija

Informacijos šaltiniai

Urbonas, 1997a.