Juodoji žuvėdra

IUCN įvertinimas

LC

Biologija ir ekologija

Nedidelė žuvėdra, žymiai mažesnė už dažnesnę upinę žuvėdrą, bet kiek didesnė už mažąją žuvėdrą. Suaugusių paukščių visa galva, priekinė ir apatinė kūno dalys bei snapas – juodi; nugara, sparnų viršus, uodega ir pauodegys – pilki, pasparnės – šviesios.
Peri stovinčio vandens telkinių, rečiau – upių užutekiuose, kur gausu vandens augmenijos, ypač alijošinių aštrių sąžalynų. Peri dažniausiai kolonijomis, neretai įsikuria plaukiojančiose augalų salelėse. Lizdą krauna iš augalų dalių, deda vieną–keturis margus kiaušinius, peri 21–24 dienas. Jaunikliai pradeda skraidyti apie trijų savaičių amžiaus. Per metus veda vieną vadą. Maitinasi įvairiais bestuburiais, smulkiomis žuvytėmis.

Populiacijos gausumas

Juodosios žuvėdros populiacija šalyje vertinama 3000–6000 perinčių porų. Pastaraisiais metais stebimas rūšies gausumo nežymus didėjimas, o ilgalaikėje perspektyvoje – gausumo svyravimas, kas yra būdinga šiai rūšiai – net ir trumpalaikiai hidrologinio režimo pokyčiai gali nulemti didelius perėjimo sėkmingumo pokyčius.

Grėsmės ir apsauga

Paukštis yra jautrus vandens telkinių, kuriuose jis peri, hidrologinio režimo pokyčiams, kurie gali smarkiai pakeisti buveinių tinkamumą šiai rūšiai perėti. Taip pat nemenką įtaką perėjimo sėkmingumui gali daryti ir plėšrūnai bei trikdymas kolonijose. Plėšrūnų kontrolė ir trikdymo ribojimas juodųjų žuvėdrų kolonijose perėjimo laikotarpiu galėtų būti efektyvios priemonės šios rūšies apsaugos būklei pagerinti.

Paplitimas

Peri Eurazijoje ir Šiaurės Amerikoje. Eurazijoje rūšis paplitusi nuo Prancūzijos ir Ispanijos vakaruose iki Vakarų Mongolijos rytuose. Šiaurėje paplitimas siekia Onegos ežerą. Vakarų ir Pietų Europoje paplitimas itin fragmentiškas. Juodoji žuvėdra – tolimasis migrantas, Europoje perintys paukščiai žiemoja palei vakarinę Afrikos pakrantę nuo Senegalo šiaurėje iki Pietų Afrikos pietuose.
Lietuvoje paplitusi visoje šalyje, tačiau paplitimas fragmentiškas, susijęs su tinkamomis buveinėmis vidaus vandens telkiniuose. Dažnai įsikuria žuvininkystės ūkiuose, užželiančiuose ežeruose. Dažnesnė Nemuno deltoje ir Nemuno senvagėse, Rytų, Pietryčių ir Pietų Lietuvoje.

Summary

A long distance migrant with a very patchy breeding distribution in Lithuania. Long-term fluctuations in population abundance are typical. Preferring well-vegetated water bodies and fishponds, the species is sensitive to changes in hydrological regime and may also suffer from predators and disturbance of breeding colonies.

Galerija

Informacijos šaltiniai

Logminas, 1990; Kurlavičius, 2006; Nacionalinė ataskaita dėl ES Paukščių direktyvos įgyvendinimo, 2013.