(lot. Erynnis tages)
Nedideli drugiai plačia galva ir kresnu kūnu. Antenos verpstiškos. Sparnai, palyginti su stambiu kūnu, nedideli. Atstumas tarp išskleistų sparnų kraštų – 25–28 mm, priekinio sparno ilgis – 11–13 mm. Sparnų viršus rudas, priekinis sparnas su nežymiu šviesesniu raštu, prieš viršūnę yra vienas–trys maži balti taškai. Užpakalinis sparnas vienspalvis – juodai rudas. Lytinis dimorfizmas neryškus. Šių drugių vikšras vienspalvis žalias, retai su rudomis žymėmis, jo galva tamsiai ruda, kartais su raudonomis dėmėmis.
Kiaušinėlius deda ant mitybinių augalų – garždenių, raženių, liucernų ir kitų pupinių augalų apatinių lapų. Išsiritę vikšrai maitinasi tarp susuktų lapų. Suaugę vikšrai ant mitybinio augalo susuka kokoną, kuriame suaugęs vikšras žiemoja. Lėliuke virsta pavasarį. Rūšis gali turėti dvi kartas metuose. Drugiai skraido gegužės–birželio ir liepos–rugpjūčio mėn. Drugiai skraido greitai, žemai. Aptinkama atvirose, gerai įšildomose pievose, laukymėse šalia mišriųjų miškų, pušynų. Būdingos buveinės: sausos kalkingos ir mezofitinės pievos. Mėgsta tupėti ant žiedų, atvirų žemės lopinėlių, gyvūnų išmatų.
Duomenų apie populiacijos gausumą yra nepakankamai: populiacija fragmentiška, radavietėse stebimi pavieniai individai.
Pagrindinės grėsmės rūšiai – buveinių praradimas vykstant natūraliai sukcesijai, atvirų, gerai įšildomų plotų užaugimas krūmais ir medžiais, taip pat per intensyvus pievų naudojimas.
Rūšis paplitusi Europoje, Mažojoje ir Centrinėje Azijoje iki Kinijos. Lietuvoje šių drugių aptinkama pietinėje ir pietrytinėje šalies dalyse.
A rare and local species occurring in south and east Lithuania. It inhabits open habitats, usually dry meadows, and is sensitive to both intensified use of grasslands and abandonment of grasslands.
Kazlauskas, 1984; Ivinskis, 2004; Ivinskis, Augustauskas, 2004.