Juodmargis pelkinukas

IUCN įvertinimas

EN B2ab(iii)

Biologija ir ekologija

Nedidelis drugys, kurio išskėstų sparnų plotis siekia 18–22 mm. Sparnai balsvi su skersinėmis juodomis banguotomis juostelėmis. Centrinės Europos šalyse gyvena kseroterminėse buveinėse, bet Lietuvoje ir Skandinavijos šalyse juodmargių pelkinukų aptinkama tik aukštapelkėse. Dažniausiai galima aptikti atvirose pelkių buveinėse, daugiausia aukštaplynėse, kuriose auga švyliai ir siauralapės balžuvos, o pušelės retos, žemaūgės, gailių ir vaivorų nedaug. Kitaip nei dauguma kitų sprindžių šeimos drugių, šie drugiai skraido tik saulėtomis dienomis nuo gegužės mėn. iki birželio pradžios. Juodmargiams pelkinukams būdingas greitas banguotas skrydis, todėl nelengva juos pastebėti. Pabaidyti pakyla nuo kiminų ar kitų pelkinių augalų ir, paskridę kelis metrus, tupia ant samanų, krūmokšnių. Suaugę drugiai maitinasi siauralapių balžuvų žiedų nektaru. Vikšrai tamsiai žali. Birželio–liepos mėn. jie naktimis minta pelkinių augalų (balžuvų, varnauogių) lapais, o dieną slepiasi tarp lapų. Žiemoja lėliukės.

Populiacijos gausumas

Populiacijos gana izoliuotos ir negausios. Didesnėse aukštapelkėse drugiai pasiskirsto plačiai, todėl aptinkama tik pavienių individų. Mažesnėse aukštapelkėse tinkamu metu gali būti stebima keliolika individų per dieną.

Grėsmės ir apsauga

Grėsmė šios rūšies populiacijoms – buveinių struktūros kaita dėl hidrologinio režimo pažeidimo ar pasikeitimo. Prognozuotinas tolimesnis buveinių nykimas dėl klimato kaitos. Norint apsaugoti šios rūšies populiacijas, būtina išlaikyti stabilų pelkių hidrologinį režimą ir atvirų bei sumedėjusia augalija apaugusių plotų santykį pelkėse; rekomenduojama žiemą šalinti jaunus medžius aukštaplynėse.

Paplitimas

Eurazijos rūšis. Plačiau išplitusi Šiaurės Europoje, o Centrinėje Europoje aptinkamos izoliuotos ir negausios populiacijos kalnuotose vietovėse. Šios rūšies arealas į rytus siekia Sibirą.
Lietuvoje neaptinkama tik vakarinės dalies pelkėse.

Summary

This species occurs on raised bogs across Lithuania, except in western parts of the country where it has not been recorded. Populations are isolated, usually not abundant and the main threats relate to the overgrowth of open bogs with bushes and trees due to changes in the hydrological regime.

Galerija

Informacijos šaltiniai

Kazlauskas, 1984; Ivinskis, 1993, 2004.