Juodgalvė bajorė

IUCN įvertinimas

NT B2

Biologija ir ekologija

Daugiametis, 50–80 cm aukščio augalas su medėjančia, stora šaknimi. Stiebo lapai pailgi, pamatiniai negiliai plunksniškai skiautėti. Žiedai susitelkę graižuose, kurie ant žiedynkočių būna po vieną ar kelis. Graižą dengia plunksniški ar šukiški skraistlapiai. Skristuko plaukeliai du kartus trumpesni už vaisių.
Juodgalvių bajorių populiacijų aptinkama pievose, pamiškėse, miškų aikštelėse. Dalis populiacijų aptinkama rūšiai nebūdingose, antropogeninėse buveinėse: ant kvartalinių linijų, pakelėse ar kitose pažeistose buveinėse. Plinta sėklomis, labai retai atžalomis.

Populiacijos gausumas

Per pastarąjį dešimtmetį juodagalvė bajorė stebėta tik penkiose radavietėse, kurių didžioji dalis susitelkusi šiaurinėje Lietuvos dalyje. Rūšiai būdingų, tinkamų augaviečių skaičius mažėja, bet populiacijos gali atsikurti iš antropogeninėse buveinėse įsikūrusių augalų.

Grėsmės ir apsauga

Didžiausios grėsmės juodgalvei bajorei yra tinkamų buveinių mažėjimas, šienaujamų pievų apaugimas krūmais, miško aikštelių žolinės dangos susivėrimas ir apaugimas samanų danga.

Paplitimas

Rūšis paplitusi Šiaurės, Rytų ir Centrinėje Europoje: nuo pietinės Suomijos dalies iki Albanijos bei nuo rytinės Vokietijos dalies iki Ukrainos, Bulgarijos. Danijoje, Norvegijoje ir Švedijoje rūšis laikoma svetimžeme. Lietuvoje aptinkama beveik visoje teritorijoje, tačiau negausiai. Seniau buvo gausiai aptinkama Vakarų Lietuvoje, dabar pavienių populiacijų randama tik Šiaurės ir Rytų Lietuvoje.

Summary

Previously distributed throughout the country, especially in the western part, currently it remains in only five sites, mostly in the northern part of Lithuania. Habitat loss is one of the main threats to the population, though the species is found in disturbed, anthropogenic habitats.

Galerija

Informacijos šaltiniai

Natkevičaitė-Ivanauskienė, Jankevičienė, Lekavičius, 1980.