Juodasis satyras

IUCN įvertinimas

EN B2ab(iii)

Biologija ir ekologija

Tamsiai rudi drugiai, kurių išoriniame sparnų krašte yra plati, gelsvai balta juosta. Kopūstinio baltuko dydžio, atstumas tarp išskleistų sparnų kraštų – 52–58 mm. Lytinis dimorfizmas neryškus, patelės kiek stambesnės už patinus. Gyvena pušynų pakraščiuose, miško aikštelėse, bet dažniausiai aptinkamas įvairios antropogeninės veiklos paliestuose smėlynų plotuose: pušynų kirtavietėse, degavietėse, karinių poligonų teritorijose, elektros perdavimo linijų juostose ir kt., kur formuojasi nesusivėrusios smiltpievės su viržiais ir pavienėmis pušimis. Suaugėliai skraido birželio pabaigoje–rugpjūčio mėn. Drugiai dažnai tupia ant pušų kamienų ar ant žemės, kur suglaudę sparnus tampa sunkiai pastebimi. Noriai lanko žydinčių čiobrelių plotelius, juos taip pat vilioja žmogaus prakaito kvapas. Patelės padeda apie šimtą kiaušinėlių, išsiritę vikšrai maitinasi įvairiais migliniais augalais. Vikšrai maitinasi naktį, dieną slepiasi tarp augalų prie žemės. Žiemoja vikšrai, lėliukėmis virsta paklotėje prie dirvos paviršiaus ar negiliai dirvoje.

Populiacijos gausumas

Per pastaruosius dešimtmečius smarkiai sumažėjo rūšies užimama teritorija. Šiuo metu gausiausios populiacijos aptinkamos buvusiame Rūdninkų kariniame poligone, Pabradės kariniame poligone ir Druskininkų apyl. Šiose radavietėse per dieną galima pamatyti kelias dešimtis juodųjų satyrų. Kitur stebimi pavieniai drugiai arba iš viso neaptinkami.

Grėsmės ir apsauga

Nykimo tendencijos stebimos visame rūšies areale, tikslios nykimo priežastys nėra žinomos. Išnyksta jos buveines užsodinus medžiais ar buveinėms natūraliai užaugus mišku. Rūšies apsaugai Lietuvoje būtina neapželdinti medžiais vietų, kuriose potencialiai galėtų gyventi drugiai, ypač miško degaviečių, kuriose galėtų susiformuoti rūšiai tinkamos nesusivėrusių smiltpievių buveinės.

Paplitimas

Rūšis paplitusi Pietų ir Centrinėje Europoje, Pietų Norvegijoje, Kaukaze, Mažojoje Azijoje, Artimųjų Rytų šiaurinėje dalyje, Šiaurė Afrikoje.
Lietuvoje rūšis aptinkama pietrytinėje šalies dalyje, kelios radavietės žinomos Vidurio Lietuvoje. Lietuva yra šiauriniame rūšies arealo pakraštyje.

Summary

Hipparchia hermione is found in south-eastern and central Lithuania. It inhabits glades of inland dunes and Corynephorus and Agrostis grasslands in dry pine forests and heathland. Observed numbers and localities have declined rapidly in recent decades for reasons that are not well known. The most probable cause of the decline is a general loss of suitable habitat. Care should be taken to preserve sandy clearings and glades, avoid afforestation and prevent shrub overgrowth after forest wildfires.

Galerija

Informacijos šaltiniai

Kazlauskas, 1984; Ivinskis, Augustauskas, 2004