Juodasis piengrybis

IUCN įvertinimas

VU D1

Biologija ir ekologija

Grybas nedidelis, kepurėlė – 3–6 (8) cm skersmens, augimo pradžioje kepurėlė pusapvalė, vėliau iškila su gūbreliu ir galiausiai plokščia su įdubusiu viduriu ir gūbreliu centre. Paviršius matinis, aksominis, spinduliškai raukšlėtas, juodai rudas, juodai bronzinis, vėliau juosvai rudas ar rusvas. Lakšteliai balti, gelsvi, vėliau ochros spalvos, senesnių vaisiakūnių lakštelių pakraštėliai tamsiai rudi, truputį nuaugę kotu žemyn. Pažeidus pasirodo baltos sultys. Kotas tokios pat spalvos kaip ir kepurėlė, apačioje balsvas, aksominis, vienodo storumo, kietas, pilnaviduris, senas gali būti su kiauryme viduje, 5–9 (12) cm aukščio, 0,5–1,5(2) cm pločio. Perlaužus ar perpjovus parausta. Minkštimas baltas, senesnių vaisiakūnių šviesiai rožinis, ochros spalvos, perlaužus ar perpjovus pamažu parausta, išsiskiria baltos sultys, kurios vėliau pasidaro rožinio atspalvio. Minkštimas malonaus kvapo, kartoko skonio. Kalcifilas. Dažniausiai auga pavieniui, rečiau nedidelėmis grupėmis drėgnuose eglynuose, rūgščiuose dirvožemiuose su arti paviršiaus esančiais gruntiniais vandenimis. Simbiotrofas, susijęs su eglėmis.
Nuo kitų panašių piengrybių skiriasi savo tamsiai rudai aksominiais kotu ir kepurėle, jaunais – balsvais, senais – gelsvais lakšteliais, baltomis, tik vėliau tampančiomis rožinio atspalvio sultimis ir būdinga augaviete po eglėmis.

Populiacijos gausumas

Lietuvoje juodojo piengrybio populiacija nėra maža, tačiau šie grybai auga tik labai specifinėse augavietėse. Grybų derėjimas stebimas nereguliariai, dera negausiai, ne kiekvienais metais, dažniausiai pramečiuoja. Kartas nuo karto pasitaiko metų, kai grybai dera gausiau nei įprastai.

Grėsmės ir apsauga

Didžiausią grėsmę kelia senų medžių kirtimai ir kitokie miškininkystės darbai, oro tarša, dėl kurios prastėja augaviečių kokybė.

Paplitimas

Rūšis paplitusi Europoje, Azijoje, Šiaurės Amerikoje. Visame areale pasiskirsčiusi labai netolygiai.
Lietuvoje nedažna, žinomos 34 radavietės. Daugiausia išplitusi Vakarų, Vidurio ir Rytų Lietuvoje. Nerasta šiaurinėje ir pietinėje šalies dalyse.

Summary

This species is not very rare and is known to be found in from 34 localities. It forms mycorrhiza with spruce and grows in mature spruce and mixed woodlands on acid soil in humid habitats with high groundwater levels. The main threats are the cutting of old trees, other forestry activities, destruction of habitat and reduction of habitat quality due to air pollution.

Galerija

Informacijos šaltiniai

Urbonas, 2001.