(lot. Milvus migrans)
Vidutinio dydžio plėšrusis paukštis tamsiai rudos spalvos plunksnomis ir skelta uodega. Monogamas. Perėti pradeda ketvirtaisiais–penktaisiais gyvenimo metais, laisvėje ilgiausiai žinoma gyvenimo trukmė – 24 metai. Lietuvoje grįždami iš migracijos pasirodo kovo pabaigoje, balandžio pradžioje. Įsikuria dažniausiai spygliuočių miškuose arti didelių vandens telkinių. Lizdams vietas renkasi brandžiuose, įvairios rūšinės sudėties medynuose. Lizdą iš šakų sukrauna įvairiuose medžiuose, bet daugiausia pušyse, viršutinėse lajų dalyse. Gūžtą iškloja žaliomis šakelėmis, tačiau dažnai lizde būna ir įvairių buitinių atliekų. Veda vieną vadą per metus. Deda dažniausiai du–tris kiaušinius, inkubacijos trukmė – 25–38 dienos. Jaunikliai lizde būna apie 42–56 dienas. Lizdus palieka liepos mėn. Lizdą palikusius jauniklius maitina suaugę paukščiai dar mažiausiai dvi savaites. Minta žuvimis, smulkiais žinduoliais, paukščiais, maita. Grobio ieško dažniausiai virš vandens telkinių, pievose. Migracija prasideda dažniausiai rugpjūčio mėn.
Lietuvoje juodojo peslio populiaciją sudaro 40–70 porų, be to, pavieniai ar mažomis grupėmis neperintys individai vasarą gali laikytis tinkamose buveinėse, t. y. vandens telkiniuose, pievose, sąvartynuose. Per pastaruosius du dešimtmečius sumažėjo žinoma populiacija prie Kauno marių, tačiau apskritai yra stebima nacionalinės populiacijos atsistatymo tendencija.
Rekreacija neigiamai veikia paukščius, perinčius pakrantėse ir besimaitinančius vandens telkiniuose. Vandens užterštumas mažina grobio gausą. Veisimosi vietose gali žūti individai, atsitrenkę į elektros perdavimo linijas, vėjo jėgaines.
Rūšis paplitusi Eurazijoje, Afrikoje, Australijoje. Europoje peri daugumoje šalių. Vakarinė arealo riba eina nuo Šiaurės Afrikos per Portugaliją, Prancūziją, Vokietiją, Baltijos jūros rytine pakrante iki pat Kolos pusiasalio šiaurėje. Arealas tęsiasi per Obės žemupį, apima Kazachiją ir tęsiasi iki pat Ramiojo vandenyno, Ochotsko jūros. Lietuvoje juodasis peslys dažnesnis Rytų, Pietų, Vidurio regione, taip pat Nemuno žemupyje.
Drobelis, 2004a.
This is a rare species in Lithuania, usually inhabiting coniferous forests near large water bodies in eastern, southern and central Lithuania. With a current breeding population of 40–70 pairs, the population has decreased over the last two decades, though has shown signs of recovery more recently.