Juodasis gandras

IUCN įvertinimas

EN C1

Biologija ir ekologija

Didelis paukštis, viršutinės kūno dalies ir sparnų plunksnos metališkai juodos, pilvas baltas, snapas ir kojos raudoni. Monogamas. Iš žiemoviečių į Lietuvą grįžta kovo pabaigoje, balandžio pradžioje. Dažniausiai įsikuria dideliuose miškų masyvuose: drėgnuose mišriuosiuose miškuose arba sausuose spygliuočių miškuose, bet tada netoli pelkių ar vandens telkinių. Lizdams vietas renkasi senuose medynuose. Didelį lizdą iš šakų sukrauna 12–15 m aukštyje, dažniausiai senuose ąžuoluose, rečiau uosiuose, drebulėse, juodalksniuose, pušyse. Gūžtą iškloja žaliomis samanomis. Veda vieną vadą per metus. Deda iki penkių kiaušinių, peri patelė, patinas ją keičia, inkubacijos trukmė – ne mažiau kaip trisdešimt dienų. Dažniausiai išaugina du–keturis jauniklius, kurie lizdus palieka liepos mėn. Minta varliagyviais, žuvimis, vandens bestuburiais. Grobio ieško braidydami sekliuose vandens telkiniuose, užmirkusiose atvirose vietovėse, šlapiuose miškuose. Grobio ieškoti gali skristi net iki keliolikos kilometrų. Į tas pačias lizdavietes grįžta metai iš metų, kartais atkrauna ir visai išbyrėjusius lizdus. Migracija prasideda rugpjūtį.

Populiacijos gausumas

Lietuvoje juodojo gandro populiacija 2017 m. įvertinta 480–720 porų. Pastaruosius du dešimtmečius registruotas populiacijos sumažėjimas.

Grėsmės ir apsauga

Dėl plynųjų miškų kirtimų sunaikinamos lizdavietės arba potencialios veisimosi buveinės, tinkamos įsikurti naujoms poroms. Juodasis gandras jautrus žmonių lankymuisi lizdavietėse veisimosi laiku. Jautrus drėgmės kiekio, vandens kokybės pokyčiams, dėl kurių sumažėja pagrindinio grobio – vandens stuburinių ir bestuburių – populiacijos. Dėl plėšrūnų (kiaunių, vištvanagių, jūrinių erelių) veiklos gali nesėkmingai perėti ar apleisti tinkamas buveines. Rūšies būklę pagerintų blogos būklės lizdaviečių atkūrimas, dirbtinių lizdaviečių įrengimas tinkamose vietose.

Paplitimas

Rūšis paplitusi Eurazijoje, nuo Pirėnų pusiasalio iki Ramiojo vandenyno. Šiaurinė arealo riba tęsiasi nuo Baltijos jūros Suomijos įlankos, link Jenisiejaus vidurupio, pietinė arealo riba – per Kiniją, Turkmėniją ir Balkanų pusiasalį. Lietuvoje rūšis aptinkama visoje šalies teritorijoje, daugiau porų peri Vidurio, Šiaurės ir Šiaurės Rytų regione, neperi Kuršių nerijoje.

Summary

Treinys et al., 2008.

Galerija

Informacijos šaltiniai

This is a widespread species in Lithuania, occurring at low breeding densities. It breeds in large mixed, deciduous dominant forests or in coniferous forests near wetlands and usually selects tall old trees, mostly oaks, for nest placement, these being in mature stands. The population has decreased over the last two decades and is currently estimated at ca. 480–720 pairs. Local threats relate to forestry operations, as well as to brood losses due to avian and mammalian predators.