Nuotraukos autorius: Saulius Karalius Juodakrūtis bėgikas
(lot. Calidris alpina schinzii)
- Karalystė: Gyvūnai (lot. Animalia)
- Tipas: Paukščiai (lot. Aves)
- Klasė: Sėjikiniai (lot. Charadriiformes)
- Sinonimai: Calidris alpina, Juodkrūtis bėgikas
- Sąrašas: AEWA susitarimas - I, Berno konvencija - II, Bonos konvencija - II, Paukščių direktyva - I, LR griežtai saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašas, Lietuvos raudonosios knygos sąrašas (1992) - 1(E), Lietuvos TSR raudonosios knygos sąrašas (1984), LR saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašas (aktualus), Lietuvos raudonosios knygos sąrašas (2007) - 1(E), Lietuvos raudonosios knygos sąrašas (2021) - Kritiškai grėsmingos būklės (CR)
Biologija ir ekologija
Pavasarį lengva atpažinti iš ryškios juodos krūtinės dėmės ir ryškiai rudos, juodai dėmėtos nugaros. Snapas vidutinio ilgio, jo galas nežymiai lenktas žemyn. Migracijų metu apdaro viršus, galva ir krūtinė gana lygiai pilki, antakiai neryškūs. Dažniausiai stebimas balandžio–spalio mėn. Peri šlapiose, drėgnose, užliejamose, žemažolėse, taip pat polderinėse pievose, ganyklose, didesnėse ežerų salose. Monogamas. Tris–keturis kiaušinius deda balandžio–birželio mėn. Lizdas – negili duobutė pievoje, išklota sausa žole, dažnai didesniame žolių kupste. Veda vieną vadą, tačiau žuvus pirmajai dėčiai, peri pakartotinai. Inkubacija užtrunka 21–22 dienas. Jaunikliai pradeda skraidyti maždaug po 25 dienų amžiaus.
Minta įvairiais bestuburiais, dažniausiai vabzdžiais ir jų lervomis, nors traukimo metu žymią dalį sudaro vandens bestuburiai, kuriuos randa sekliuose vandenyse ar net balutėse. Tolimasis migrantas. Rudeninė migracija prasideda liepos, tačiau suintensyvėja rugsėjo–spalio mėn.
Populiacijos gausumas
2013 m. perinti populiacija vertinta penkiomis–dešimt porų, pažymint didžiulį rūšies nykimo mastą per paskutiniuosius trisdešimt metų. Per šį laikotarpį išnyko visose žinomose peravietėse, išskyrus Nemuno deltą.
Grėsmės ir apsauga
Galimai pavojingos grėsmės iki šiol nėra įvardytos. Dėl rūšies retumo jas sunku tiksliau identifikuoti, tačiau akivaizdžiai nepalankių pokyčių yra agrariniame kraštovaizdyje, pirmiausia susijusių su šlapių pievų ir ganyklų sausinimu ir suarimu, taip pat ankstyvu pievų šienavimu ir ganymo nutraukimu. Vietomis neigiamą poveikį daro rūšies veisimosi buveinių užaugimas sumedėjusia augalija dėl apleidimo. Todėl svarbiausia yra užtikrinti išlikusių pievų išsaugojimą ir tinkamą jų naudojimą.
Paplitimas
Rūšis paplitusi Eurazijoje nuo Jutlandijos ir Skandinavijos iki Ochotsko jūros. Šiaurėje arealas siekia arktinę pakrantę, pietuose tęsiasi iki tundros zonos ribos, Baltijos ir Šiaurės jūrų pakrančių. Lietuvoje perėjimo metu fragmentiškai aptikta įvairiose vietose: Žuvinto apyl., Kretuono ir Drūkšių ežerų salose, Kauno marių pakrantėse, Balčio ežerėlyje ir kitur. Tačiau paskutiniaisiais metais reguliariai peri tik Nemuno deltos užliejamose pievose, ne kasmet – Kuršių marių pakrantės užliejamose pievose. Migracijų metu vienas dažniausių tilvikų, tam tikrais laikotarpiais net gausi rūšis.
Summary
The national population is currently estimated at 5-10 nesting pairs, most of which are in the Nemunas River Delta. A marked decrease in number (90%) has occurred over the last 30 years and all inland breeding sites have been lost since the 1980s. These declines are due to changes in land use and subsequent transformation of the breeding habitats.
Galerija
Informacijos šaltiniai
Logminas, 1990; Nacionalinė ataskaita dėl ES Paukščių direktyvos įgyvendinimo, 2013; Jusys, Karalius, Raudonikis, 2012.