Juodakaklis naras

IUCN įvertinimas

CR D1

Biologija ir ekologija

Stambus vandens paukštis, didžiąją laiko dalį (išskyrus kiaušinių inkubaciją) praleidžiantis vandenyje. Perėjimo laikotarpiu apdare dominuoja juoda spalva, pamarginta baltomis dėmėmis nugaroje ir kūno šonuose bei smulkiais baltais dryželiais krūtinėje ir kaklo šonuose. Kaklo priekis juodas. Galva, sprandas ir kaklo užpakalinė pusė tamsiai pilkos spalvos. Snapas ir akys juodi. Žiemos laikotarpiu apdare dominuoja pilka spalva, tik smakras, kaklo priekis ir kūno apačia bei šonai šviesesni. Patino ir patelės apdaras nesiskiria.
Peri švariuose, skaidriavandeniuose, retai žmonių lankomuose ežeruose, kur randa saugią vietą lizdui. Sausumoje yra labai nerangus. Lizdus krauna nedidelėse salelėse arba ant augalų dalių sąnašų labai arti vandens telkinio pakraščio. Deda du kiaušinius. Peri 25–29 dienas. Išsiritę jaunikliai po dienos palieka lizdą. Juos tėvai prižiūri 60–70 dienų.
Tipiškas ichtiofagas – maitinasi daugiausia žuvimis, kurias persekioja po vandeniu, tačiau racioną gali papildyti ir įvairiais bestuburiais.
Artimasis migrantas. Lietuvos Baltijos jūros priekrantėje negausiai žiemoja šiauriniuose Europos regionuose perintys paukščiai.

Populiacijos gausumas

Kasmet randamos tik pavienės perinčios poros ne daugiau kaip dešimtyje šalies ežerų. 2013 m. perinti populiacija vertinta septyniomis–penkiolika porų. Paskutinįjį dešimtmetį ji gana stabili.

Grėsmės ir apsauga

Jautrus trikdymui, todėl perinčios poros įsikuria tik nuošaliose ežerų vietose, kurių mažėja dėl intensyvėjančio jų lankymo. Neigiamą poveikį perėjimo sėkmingumui taip pat daro plėšrūnai, todėl būtina reguliuoti varninių paukščių skaičių. Žiemojantys paukščiai žūsta žvejų tinkluose.

Paplitimas

Itin plačiai paplitusi rūšis – perėjimo arealas apima visą šiaurinę Eurazijos dalį nuo pat Arkties vandenyno krantų šiaurėje. Pietinė paplitimo riba siekia Škotiją, Pietų Skandinaviją, Lietuvą, šiaurinę Baltarusijos dalį, Kazachstaną, Mongolijos šiaurę. Taip pat peri ir Aliaskos vakaruose. Žiemoti migruoja į piečiau esančius seklius jūrinius vandenis, rečiau žiemai apsistoja gėluose vandenyse.
Lietuvoje juodakaklis naras aptinkamas veisimosi, migracijų ir žiemojimo laikotarpiais. Reguliariai peri tik Rytų Lietuvos ežeruose. Žiemoja Baltijos jūros priekrantėje, o migracijų metu aptinkamas ir didesniuose vandens telkiniuose įvairiuose šalies regionuose.

Summary

Though fairly common as a wintering bird in the coastal waters of the Baltic Sea, this species is an extremely rare breeder in Lithuania, with only 7–15 pairs estimated to breed annually on secluded lakes within forests in eastern Lithuania. The breeding population has been rather stable over the last decade. It is sensitive to disturbance in the breeding areas, while it also frequently falls victim to the by-catch of commercial fishing on the wintering sites.

Galerija

Informacijos šaltiniai

Logminas, 1990; Jusys, Karalius, Raudonikis, 2012; Nacionalinė ataskaita dėl ES Paukščių direktyvos įgyvendinimo, 2013; Šablevičius, 2014.