Juodakaklis kragas

IUCN įvertinimas

DD

Biologija ir ekologija

Kryklės dydžio tamsiu kūno viršumi, rudais šonais ir balta apačia kragas. Išsiskiria geltonomis, žvilgančiomis skruostų plunksnomis ir staigiai iš apačios į viršų užlenktu posnapiu. Parskrenda balandžio viduryje. Rudenį migruoja rugsėjį. Veisiasi negiliuose (bet ne seklesniuose nei 0,5 m) su gausia (bet fragmentiška) viršvandenine augalija (nendrėmis, švendrais, meldais, ajerais, viksvomis asiūkliais) ir turtinga povandenine ir plūduriuojančia augalija neužterštuose vandenyse: eutrofiniuose ežeruose, žuvininkystės tvenkiniuose, apsemtuose durpynuose, karjeruose, žemapelkių balose. Peri dažniau grupėmis nei pavieniui, dažniausiai greta rudagalvių kirų. Lizdas – šlapių vandens augalų su purvo priemaiša plaustas, kraunamas 40–80 cm gylio zonose su išretėjusia, aukštąja augalija netoli atviro vandens. Retai sukraunamas ant kieto substrato (viksvų kupsto, dumblo salelės). Dėtys aptinkamos nuo gegužės pabaigos. Jose – trys–keturi, kartais penki–aštuoni kiaušiniai. Peri 21 dieną. Peri abu poros nariai. Vadą tėvai dalijasi. Minta daugiausia vandens vabzdžiais ir jų lervomis. Nardo gaudydami mažas žuvis, smulkius vėžiagyvius, jaunas varles ir buožgalvius.

Populiacijos gausumas

Gali perėti iki 150 porų. Nyksta tiek ilgalaikėje, tiek trumpalaikėje perspektyvoje, tačiau paskutiniaisiais metais stebimas spartesnis nykimas. Vietinės populiacijos dažniausiai mažos ir nestabilios, tačiau trūksta duomenų apie jų paplitimą šalyje, jų pokyčių priežastis.

Grėsmės ir apsauga

Veisiasi siauro spektro nestabiliose buveinėse. Palankios tik pradinės jų užaugimo ir užpelkėjimo stadijos. Svarbu išsaugoti mozaikinę viršvandeninės augalijos struktūrą potencialiose buveinėse, mažinti vandens telkinių taršą, riboti žmonių lankymąsi žinomose veisimosi vietose.

Paplitimas

Holarktinė rūšis. Eurazijoje fragmentiškas arealas driekiasi nuo Ispanijos ir Didžiosios Britanijos iki Kinijos, pietuose pasiekia Šiaurės Afriką. Vakarų Palearktikoje nominalus porūšis išplitęs iki Pietų Skandinavijos, Volgos vidurupio ir Vakarų Sibiro šiaurėje bei Mažosios Azijos, Užkaukazės, Centrinės Azijos pietuose. Lietuvoje dėl buveinių specifikos juodakaklis kragas paplitęs sporadiškai ir netolygiai.

Summary

The population is poorly investigated, but is decreasing both over the long term and short term. The breeding population is currently estimated at up to 150 pairs, with the birds breeding in different types of shallow small water bodies with abundant but fragmented emergent vegetation and rich floating and submerged vegetation. For reasons not always clear, local populations are mostly ephemeral.

Galerija

Informacijos šaltiniai

Logminas 1990; Mačiulis, 2000; Kurlavičius, 2006.