Johansono strėliukė

IUCN įvertinimas

CR B1ab(i)+2ab(i)

Biologija ir ekologija

Šiek tiek mažesnė už kitas mėlynųjų strėliukių rūšis. Kūno ilgis – iki 30 mm, išskėstų sparnų plotis – 35 mm. Patinėliai išoriškai panašūs į kitų rūšių – pasaginės (Coenagrion puella) ir gražiosios strėliukių (Coenagrion pulchellum) – patinėlius. Atskiriama pagal specifinį juodą piešinėlį ant pilvelio antrojo segmento ir pagal ištisinę juodą juostą pilvelio šonų apačioje.
Lietuvoje lervos gyvena aukštapelkėse esančiuose distrofiniuose ežerėliuose su kimininiais liūnais ir baltųjų saidrų bei svyruoklinių viksvų žolynais pakrantėse. Kaimyninėse šalyse aptinkama įvairesnėse buveinėse – smulkiuose žemapelkių ir tarpinių pelkių vandens telkiniuose, neretai su gausia vandens augalija. Lervos vystosi vienus–dvejus metus. Jos medžioja smulkius vandens bestuburius. Suaugėliai skraido nuo birželio pradžios iki rugpjūčio. Skraidydami vengia atviro vandens plotų ir laikosi žemoje pakrantės augalijoje ar net nuo ežero nutolusiuose pelkinių klampynių žolynuose. Suaugėliai medžioja uodus ir kitus smulkius vabzdžius. Poruojasi sudarydami tandemą ir tokioje padėtyje deda kiaušinėlius į vandens augalų stiebus.

Populiacijos gausumas

Žinomos tik dvi gausesnės populiacijos, kuriose suaugėlių masinio skraidymo metu gali būti iki keleto šimtų individų.

Grėsmės ir apsauga

Viena populiacija yra Girutiškio pelkėje, kurioje tiesioginės sunaikinimo grėsmės nėra. Šimonių girios radavietės taip pat turi saugomos teritorijos statusą. Tačiau tai, kad ši šiaurinė rūšis yra arealo pakraštyje ir tėra žinoma tik keletas radaviečių, kyla grėsmė, kad dėl šylančio klimato besikeičiančios ekologinės sąlygos gali pasidaryti nebetinkamos ir ji gali išnykti.

Paplitimas

Taigos zonos rūšis, paplitusi nuo Norvegijos iki Tolimųjų Rytų. Pietvakarinė arealo riba siekia Lietuvą, šiaurinę Baltarusijos dalį.
Lietuvoje 1993 m. paskelbtais duomenimis šią rūšį 1934 m. Biržuose rado Jonas Alekna. 2001 m. aptikta viename ežere Labanoro girioje, o 2018 m. keliuose ežerėliuose Šimonių girioje.

Summary

A boreal species located on the southern edge of its distribution area. The only population known is in the eastern part of Lithuania located in the middle of a large forest in a dystrophic lake surrounded by raised bog. Although the population is not very small and stable, climate warming is a threat.

Galerija

Informacijos šaltiniai

Stanionytė, 1993a, 1993b; Bernard, Samoląg, 2002; Gliwa, Švitra, 2016; Gliwa ir kt., 2019.