Įvairialapė usnis

IUCN įvertinimas

VU B2ab(ii,iii,iv,v); C2a(i)

Biologija ir ekologija

Daugiametis, 50–130 cm aukščio, žolinis augalas su nestorais šakniastiebiais. Stiebas status, vagotas, beveik tolygiai apaugęs lapais, su voratinkliškais plaukeliais. Lapai gana stambūs, plačiai lancetiški, lyiakraščiai, dygliuotai dantyti, kartais apatiniai lapai plunksniškai skiautėti. Graižai po vieną, retai po kelis šakų viršūnėje, iki 5 cm skersmens. Žiedai tamsiai purpuriniai. Žydi liepos–rugpjūčio mėn. Vaisiai – apie 5 mm ilgio lukštavaisiai. Dauginasi sėklomis ir vegetatyviniu būdu. Sėklos ilgalaikio sėklų banko nesudaro.
Įvairialapės usnys dažniausiai auga gerai apšviestose vietose, nors yra pakančios nestipriai ūksmei. Paprastai įsikuria šlapiose ir vidutinio drėgnumo pievose, pelkių pakraščiuose, pakrūmėse, pamiškėse, drėgnose miškų aikštelėse. Stingant šviesos, augalai mažai žydi arba visai nežydi.

Populiacijos gausumas

Tikslus populiacijos dydis Lietuvoje nežinomas, bet dauguma subpopuliacijų yra nedidelės ir užima mažus, paprastai kelių dešimčių kvadratinių metrų plotus. Pačiose didžiausiose subpopuliacijose priskaičiuojama iki 1000 individų. Mažus, kelių kvadratinių metrų sąžalynus dažnai sudaro vieno individo sudarytas klonas. Būdingos labai didelės žydinčių individų fliuktuacijos.

Grėsmės ir apsauga

Rūšies populiacijai didžiausią grėsmę kelia buveinių būklės blogėjimas. Dėl menko šlapių pievų naudojimo jos apauga krūmais ir medžiais, augalai nustoja žydėti ir daugintis sėklomis. Nyksta ir dėl eutrofikacijos sukeltų buveinių pokyčių. Kai kuriose atvirose buveinėse šiai rūšiai pavojų kelia kryžminimasis su kitomis usnimis (labiausiai su gelsvąja usnimi). Svarbiausia apsaugos priemonė – išsaugoti ir palaikyti palankią šlapių pievų, pamiškių ir miško aikštelių buveinių būklę, jose periodiškai nupjauti žolę.

Paplitimas

Rūšis paplitusi beveik visoje Europoje, išskyrus pietinę Balkanų dalį, Kaukaze ir Vakarų Azijoje. Šilto klimato srityse daugiausia auga kalnuose.
Lietuvoje gana reta, nevienodai paplitusi rūšis. Dauguma radaviečių telkiasi šiaurinėje šalies dalyje: Pajūrio žemumos šiaurinėje dalyje, Ventos vidurupio lygumoje ir Aukštaičių aukštumos šiaurrytinėje dalyje, o Vidurio Lietuvos žemumoje buvo užregistruotos tik pavienės radavietės.

Summary

This species is quite rare, declining and has an uneven distribution, mostly occurring across northern Lithuania. It grows in wet and mesic meadows, in forest glades and along forest and wetland edges. The main threat facing this species is habitat change due to eutrophication and overgrowth by shrubs. This species is also threatened by hybridization with other species of the genus, mainly with Cirsium oleraceum. The main measure for the protection of this species is the maintenance of favourable wet grassland and other habitat conditions.

Galerija

Informacijos šaltiniai

Natkevičaitė-Ivanauskienė, Jankevičienė, Lekavičius, 1980.