Ilgasnukis ruonis

IUCN įvertinimas

DD

Biologija ir ekologija

Ilgasnukiai ruoniai neturi išorinių ausų kaušelių, nosis didelė. Patelių kailio spalva sidabriškai pilka arba ruda, su tamsesnėmis dėmėmis. Patinų kailis tamsesnis, dėmės šviesesnės. Patinai didesni už pateles, iki 3 m ilgio, sveria 170–310 kg. Rujoja vasario ir kovo mėn. Kasmet sausio mėn. veda po vieną iki 14 kg sveriantį jauniklį. Žindo dvi–tris savaites. Prieš pradėdami savarankišką gyvenimą ruoniukai kurį laiką badauja. Gamtoje išgyvena iki 25–35 metų amžiaus.
Maitinasi žuvimis, aštuonkojais ir vėžiagyviais, kuriuos renka nardydami. Didžiąją laiko dalį praleidžia jūroje, poruojasi ir jauniklius veda sausumoje arba ant ledo.

Populiacijos gausumas

Lietuvos teritoriniuose vandenyse negyvena, rūšis aptinkama tik tada, kai atplaukia prie kranto, arba stebima jūroje, tačiau nesidaugina. Pavasarį pakrantėse randami atsiskyrę jaunikliai. 1960–1998 m. stebėti apie 50 kartų, pakrantėje rasti trys apie mėnesio amžiaus jaunikliai. Po 2007 m. rūšis stebima dažniau, per pirmą 2019 m. pusmetį rasti aštuoni jaunikliai ir keliolika negyvų ruonių.

Grėsmės ir apsauga

Ilgasnukiai ruoniai daro žalą žvejams, nes sudrasko tinklus, išbaido arba ištraukia iš tinklo žuvis. Žuvimas žvejų tinkluose ir yra didžiausia grėsmė rūšiai. Dėl neigiamo žvejų požiūrio pasitaiko brakonieriavimo atvejų. Žemės ūkio ir pramonės teršalai, patekę į jūros vandenį, kaupiasi jūriniuose gyvūnuose, taip pat ir ruoniuose. Ypač pavojinga vandenų tarša nafta ir jos produktais. Lietuvoje ilgasnukiams ruoniams tinkamų buveinių (salelių, akmenuotų pakrančių) nėra, todėl jie negali nuolatos gyventi ir veistis.

Paplitimas

Palearktinė rūšis, paplitusi vandenyno pakrančių vandenyse Šiaurės ir Vakarų Europoje, Kanadoje ir JAV bei Baltijos ir Šiaurės jūrose. Baltijos jūros Lietuvos pakrantėse ilgasnukių ruonių aptinkama nereguliariai, jie nesiveisia. Artimiausios veisimosi vietos Baltijos jūroje yra Estijos, Suomijos ir Švedijos pakrantės ir salos.

Summary

Irregular observations along the Lithuanian coastline, mostly lost pups and dead animals. The main threats are drowning in fishing gear, poaching and accumulated pollutants. A lack of suitable habitat prevents the establishment of a Grey Seal population in Lithuania.

Galerija

Informacijos šaltiniai

Balčiauskas ir kt., 1999; Bowen, 2016.