Ilganosė smėliabitė

IUCN įvertinimas

EN B1ab(iii)+2ab(iii)

Biologija ir ekologija

Vidutinio dydžio, juosva, su nedaug šviesių plaukelių ant nugarėlės bitė, nuo kitų smėliabičių atskiriama pagal būdingą pailgėjusią apatinę galvos dalį. Gyvena pavieniui – kiekviena patelė žemėje išrausia atskirą urvelį. Nuo pagrindinio urvelio į šonus iškasamos kiaušinio pavidalo šoninės kameros – narveliai palikuonims vystytis, kurių sienelės padengiamos skystu vašku. Kiekviename narvelyje patelė suformuoja žiedadulkių kamuolėlį, ant kurio padeda kiaušinį; po to įėjimas į narvelį, o vėliau ir įėjimas į lizdą užpilami žeme. Lervos vystosi, ėsdamos suneštas žiedadulkių atsargas; savo narveliuose jos lieka žiemoti. Suaugėliai išsirita kitų metų vasarą; patinai pradeda skraidyti birželio pradžioje, patelės aktyvios birželio ir liepos mėn.
Stenotopinė rūšis, gyvenanti miškastepių tipo kraštovaizdyje, kuriame tarp lapuočių miškų yra sausų stepinių pievų. Lietuvoje aptinkama kseroterminėse žvyringo priemolio buveinėse, kuriose auga mitybiniai augalai – vaistiniai godai ir yra erozijos ardomų atviro grunto plotų be ištisinės žolinės augalijos, tinkamų lizdams daryti.

Populiacijos gausumas

Reta rūšis. Tinkamose buveinėse ant mitybinių augalų stebėta iki vienuolikos patinų ir iki penkių patelių 500 m transektoje.

Grėsmės ir apsauga

Pagrindinė grėsmė yra tinkamų buveinių pokyčiai ir jų kokybę bloginantys veiksniai: intensyvėjanti žemdirbystė, sausų ganyklų apleidimas, su juo susijusi natūrali sukcesija bei pievų apaugimas krūmynais ir medžiais, taip pat atvirų buveinių apželdinimas, erozijos prevencija ir urbanizacija.

Paplitimas

Rūšis paplitusi Centrinėje ir Pietryčių Europoje nuo Vokietijos ir Italijos vakaruose iki Ukrainos, Kaukazo regiono ir Turkijos rytuose; paplitimas fragmentiškas. Šiaurinė paplitimo riba eina per Pietų Lietuvą ir Baltarusiją.
Lietuvoje aptikta tik pietinėje šalies dalyje, Alytaus, Lazdijų ir Varėnos r.

Summary

This species has been recorded in southern Lithuania, specifically in Alytus, Druskininkai and Varena municipalities. This bee species inhabits semi-natural xerothermic grasslands on gravelly loam, rich in Anchusa officinalis, with bare ground patches suitable for nesting. The main threat is a loss of suitable habitats due to intensification of agriculture, abandonment of dry pastures, afforestation and erosion prevention measures.

Galerija

Informacijos šaltiniai

Monsevičius, 1995.