SRIS

Ilona Jukonienė Nuotraukos autorius: Ilona Jukonienė
Pildyti stebėjimo anketą

Ilgalapė sukutė

(lot. Paraleucobryum longifolium)

  • Karalystė: Augalai (lot. Plantae)
  • Tipas: Samanos (lot. Bryophyta)
  • Klasė: Lapsamanės (lot. Bryopsida)
  • Sąrašas: LR saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašas (aktualus), Lietuvos raudonosios knygos sąrašas (2007) - 2(V), Lietuvos raudonosios knygos sąrašas (2021) - Grėsmingos būklės (EN)

IUCN įvertinimas

EN B2ab(iii)


Daugiau informacijos

Biologija ir ekologija

Žalioji samana. Stiebas – iki 5 cm aukščio. Lapai iš kiaušiniško pagrindo, pamažu nusmailėję į ilgą vamzdeliu susisukusią viršūnę, smarkiai pjautuviškai lenkti. Dvinamės samanos. Dažniausiai be sporogonų. Išoriškai panaši į dvyndantę (Dicranum). Nuo jų atpažįstama pagal labai plačią, užimančią didesniąją lapo pagrindo dalį, gyslą. Auga tamsiai žaliomis vejomis ant nekalkingų akmenų ir uolienų. Ūksmamėgė samana. Dažniausiai aptinkama plačialapių ar mišriuosiuose miškuose.

Populiacijos gausumas

Nors ilgalapė sukutė žinoma daugiau nei dvidešimtyje radaviečių, jos populiacijos labai mažos, paplitimo vietovės gali būti aptinkamos tik ant pavienių akmenų. Gausiau aptinkama Marijampolės sav., Vilkaviškio ir Vilniaus r. miškuose. Su sporogonais neaptikta.

Grėsmės ir apsauga

Palyginti su kitomis šalimis, Lietuvoje labai mažai tinkamų substratų (neužneštų žemių ar humuso sluoksniu granitinių akmenų), aptinkamų tinkamomis apšviestumo sąlygomis. Paskutiniaisiais metais akmenys labai plačiai naudojami įvairiems statiniams ir dažnai paimami iš gamtos. Vykdant kirtimus, pasikeičia tinkamos apšvietimo sąlygos. Samanos taip pat nyksta ant akmenų natūraliai ar dirbtinai kaupiantis humuso sluoksniui, nes tuomet negali konkuruoti su dirvožemio samanomis ar fakultatyviniais epilitais.

Paplitimas

Šiaurės pusrutulyje (Europoje, Šiaurės Amerikoje ir Azijoje) rūšis paplitusi vėsaus ir vidutinio klimato juostose. Dažnesnė tuose regionuose, kur gausu nekalkingų uolienų ir riedulių.
Dažniausiai aptinkama pietvakarinėje Lietuvos dalyje, kiek rečiau pietrytinėje. Pavienės radavietės žinomos ir vakarinėje bei rytinėje Lietuvos dalyse.

Summary

This is quite rare in Lithuania due to a shortage of substrates – acid stones or rocks. Most commonly it occurs in the south-western and eastern parts of Lithuania and the populations are usually not abundant, in most localities the species occurring just on single stones.

Informacijos šaltiniai

Minkevičius, 1935, 1955; Jukonienė, 1994; Jukonienė, 2003a.