Ilgakaklė driušė

IUCN įvertinimas

VU D2

Biologija ir ekologija

Žalioji samana. Stiebas status, iki 1 cm aukščio. Lapai nuo plataus pagrindo pamažu susiaurėję į ilgą viršūnę, iki 4 mm ilgio. Vienanamės, kartais dvinamės, samanos. Labai dažnai aptinkamos su sporogonais. Sporogono kotelis ilgas. Sporinė pailga, labai ilgu kakleliu. Pati sporinės dėžutė būna rusva, o ilgas ir siauras kaklelis purpurinis. Dangtelis su ilgu snapeliu. Sporos subręsta vasarą. Ant rizoidų dažnai aptinkama gemalinių kūnelių, kuriais ilgakaklė driušė dauginasi vegetatyviškai.
Dažniausiai auga pavieniais augalais įsiterpusi tarp kitų samanų, rečiau sudaro vienarūšes netankias vejas arba auga telkinėliais. Vengia labai rūgščių ir šarminių substratų. Auga atvirose vietose su nesusivėrusia žolių danga, dažniausiai ant molingo ar smėlingo dirvožemio. Dažniausiai įsikuria griovių ir upelių šlaituose, pelkėse, pievose, dirvonuose.

Populiacijos gausumas

Biržų girioje gausi populiacija rasta melioracinio griovio šlaite prieš dvidešimt metų. Samanos augo maždaug 50 m² plote įsiterpusios tarp smulkiosios ąsotės (Blasia pusilla), taškuotosios ylvaisės (Anthoceros agrestis) ir jautriojo perkūnrugio (Funaria hygrometrica). Dauguma individų liepos mėn. buvo su sporogonais. Pastaraisiais metais toje pačioje vietoje populiacija nebuvo aptikta. Tinkamų augaviečių Biržų girioje yra pakankamai, todėl tikėtina, kad populiacija gali atsinaujinti.

Grėsmės ir apsauga

Pagrindinę grėsmę ilgakaklės driušės populiacijoms sudaro gamtinės sukcesijos ir žemėnaudos pasikeitimai.

Paplitimas

Rūšis labiausiai paplitusi šiaurės pusrutulyje (Europoje, Azijoje, Šiaurės Amerikoje). Aptinkama ir Pietų Amerikoje. Dažnesnė jūrinio klimato regionuose.
Lietuvoje žinoma viena radavietė – Biržų girioje.

Summary

This species is only known to be found in a single locality in northern Lithuania (Biržų Giria forest).

Galerija

Informacijos šaltiniai

Jukonienė, 2003a.