Ilgagalvis dobilas

IUCN įvertinimas

EN B2ab(i,ii,iii,iv)

Biologija ir ekologija

Daugiametis, žolinis augalas su ilga, smarkiai išsišakojusia, dažniausiai šliaužiančia šaknimi ir pavieniu stiebu. Stiebas status, iki 80 cm aukščio, be šakų, lapuotas, nežymiai vagotas, dažniausiai rausvo atspalvio. Lapai sudėtiniai, pliki, susideda iš trijų pailgai lancetiškų lapelių. Lapo kraštai smulkiai, aštriai dantyti. Žiedai purpuriniai, kartais šviesiai raudoni ar balsvi, po šimtą ir daugiau susitelkę į tankias galvutes stiebo viršūnėje. Galvutės žydėjimo pradžioje būna kiaušiniškos, vėliau ištįsta ir pasidaro cilindrinės. Žydi birželio–liepos mėn. Dauginasi sėkloms. Sėklos susiplojusios, kiaušiniškos, pradžioje būna gelsvos, vėliau patamsėja ir tampa rausvai rudos.
Pagal ekologinius poreikius kalcifilas, pusiau šviesomėgis, didesnę dienos dalį mėgstantis būti visiškai apšviestas saulės, šilumamėgis augalas. Gerai pakenčia sausrą. Auga išretėjusiuose, sausuose, šviesiuose pušynuose, ąžuolynuose ar mišriuosiuose miškuose, miško aikštelėse, senose kirtavietėse, palei miško kvartalų ar elektros linijas, miško keliukus, pamiškėse, sausose termofilinėse pievose, dažnai įsikūrusiose pietinės, pietvakarinės ar rytinės ekspozicijų šlaituose, kuriems būdingi sausi, šarminės reakcijos, kalkingi, neturtingi azoto dirvožemiai.

Populiacijos gausumas

Populiacijos įvairaus dydžio, auga pavieniui ir nedidelėmis, iki dvidešimt augalų, grupėmis.

Grėsmės ir apsauga

Augalai sunyksta dėl antropogeninės veiklos: miškų kirtimo, pievų suarimo, kuomet mechaniškai yra sunaikinamos jų augavietės ir jie patys, per daug intensyviai ganant, per anksti šienaujant, kol dar neišplatino sėklų. Didelė grėsmė yra ir natūrali bendrijų kaita: augaviečių užpavėsinimas sutankėjus miško bendrijoms, pievoms užželiant krūmais ar medžiais.
Norint išsaugoti populiacijas, reikia pievas šienauti, kai augalai išbarstys sėklas, išvežti nušienautą žolę ar šieną, riboti ganymą, neleisti pievoms užželti krūmais ir medžiais, miškuose išlaikyti optimalų šviesos režimą, retinti krūmus ir medžius.

Paplitimas

Rūšis paplitusi Europoje ir Pietvakarių Azijoje.
Lietuvoje ilgagalvių dobilų arealas yra ties šiaurine paplitimo riba, jis yra aptinkamas pietvakarinėje, pietinėje, pietrytinėje dalyse.

Summary

In Lithuania, this species is at the northern border of the distribution range and it occurs in south-western, southern and south-eastern parts of the country. It is recorded in dry, open, light pinewoods, oakwoods and mixed forests, as well as forest glades, old forest felling areas, along forest quarter lines and forest tracks and on dry, warm meadow slopes. The populations are variable, ranging from solitary individuals to small groups of about 20 individuals.

Galerija

Informacijos šaltiniai

Natkevičaitė-Ivanauskienė, 1971.