Helerio kryžmataurė

IUCN įvertinimas

EN B2ab(iii)

Biologija ir ekologija

Labai smulkios kerpsamanės. Jų stiebai vos 1 mm ilgio, apaugę smulkiais dviskiaučiais, iki 0,5 mm ilgio lapeliais. Ant gausių ištįsusių į viršų augančių stiebų išaugina ryškiai raudonus gemalinius kūnelius, pagal kuriuos Helerio kryžmataurę nesunku atskirti nuo kitų smulkių kerpsamanių. Dvinamės samanos. Nors kartais ant pavienių individų susiformuoja sporofitai, ši kerpsamanė gemaliniais kūneliais dauginasi daug sėkmingiau nei sporomis. Gemaliniai kūneliai ne tik yra žymiai gausesni, bet ir geriau bei greičiau sudygsta. Helerio kryžmataurė dažniausiai auga ant stambios, su nukritusia žieve ankstyvųjų irimo stadijų medienos, dažnai įsimaišiusi tarp riestalapės raguotės (Nowellia curvifolia) patiesalų. Vėlesnėse medienos irimo stadijose natūralios sukcesijos metu ji yra išstumiama kitų kerpsamanių ar lapsamanių. Lietuvoje dažniausiai aptinkama ant spygliuočių (eglių ar pušų) medienos drėgnuose ar vidutinio drėgnumo spygliuočių ar mišriuosiuose miškuose. Auga tiek užpavėsintose, tiek atviresnėse vietose, todėl gali būti aptinkama vėjavartų plotuose, kur gausu stambios negyvos medienos.

Populiacijos gausumas

Populiacija fragmentiška. Daugumoje radaviečių Helerio kryžmataurė aptinkama ant pavienių rąstų nedideliais ploteliais. Gausiausiai paplitusi Ažvinčių sengirėje. Populiacijų dydis svyruoja priklausomai nuo aplinkos sąlygų. Drėgnais metais jos gana gausios, užsitęsus sausiems metams, gali visai išnykti.

Grėsmės ir apsauga

Rūšies retumą šalyje lemia stambios negyvos medienos stoka, todėl dažniausiai aptinkama rezervatiniuose miškuose. Gyvybingai populiacijai palaikyti būtinas tinkamų substratų (pradinių stadijų negyvos medienos) atsinaujinimas. Miškų fragmentacija yra viena iš pagrindinių kliūčių šiai samanai plisti.

Paplitimas

Rūšis paplitusi Šiaurės pusrutulio vėsaus klimato juostoje ir vidutinio klimato juostos šiaurinėje dalyje. Aptinkama Europoje, Azijoje, Šiaurės Amerikoje tiek kalnuose, tiek žemumose. Lietuvoje žinomos radavietės išsidėsčiusios visoje teritorijoje. Pastaruoju metu ši kerpsamanė daugiausia aptikta vakarinėje ir rytinėje dalyse.

Summary

This epixylic species is known to be found in several localities in various parts of Lithuania, mostly from strictly protected areas. Such territories enhance suitable substrates for the species.

Galerija

Informacijos šaltiniai

Kuzas, 1976; Naujalis, Kalinauskaitė, Grinevičienė, 1995; Jukonienė, Uselienė, Uselis, 2013.