SRIS

Reda Iršėnaitė Nuotraukos autorius: Reda Iršėnaitė
Pildyti stebėjimo anketą

Gyslotoji kremzliabudė

(lot. Rhodotus palmatus)

  • Karalystė: Grybai (lot. Fungi)
  • Tipas: Papėdgrybūnai (lot. Basidiomycota)
  • Klasė: Papėdgrybiai (lot. Basidiomycetes)
  • Sinonimai: Gyslotoji krempliabudė
  • Sąrašas: Lietuvos raudonosios knygos sąrašas (1992) - 0(Ex), LR saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašas (aktualus), Lietuvos raudonosios knygos sąrašas (2007) - 1(E), Lietuvos raudonosios knygos sąrašas (2021) - Grėsmingos būklės (EN)

IUCN įvertinimas

EN B1ab(iii)+2ab(iii); D1


Daugiau informacijos

Biologija ir ekologija

Grybo vaisiakūnis vidutinio dydžio, kepurėlė – 4–15 cm skersmens, išsigaubusi, šoniniu trumpu kotu prisitvirtinusi prie substrato. Jos paviršius lygus ar tinkliškai gyslotas, elastingas, lašišą ar persiką primenančios rožinės spalvos. Kepurėlės apačioje esantys lakšteliai stori, retai išsidėstę, gelsvai rožiniai ar gelsvi. Kotas gali siekti 5 cm ir išlenktai išaugti iš kepurėlės centro arba būna trumpas ir šoninis. Grybas minkštos konsistencijos, viduje baltas ar gelsvas, nežymaus vaisių kvapo.
Vaisiakūniai vienmečiai, išauga pavasarį ir rudenį, kupstais po kelis ant guobos virtuolių ir šakų. Gyslotoji kremzliabudė yra medienos ardytojas, saprotrofas. Tai pionierinė rūšis, įsikurianti ant gana šviežiai išvirtusių medžių, o jiems gerokai suirus, išnyksta. Auga ant virtuolių, esančių netoli vandens, pakibusių virš upelių ar ūksmingoje vietoje senuose plačialapių miškuose turtingame maisto medžiagų, kalkingame dirvožemyje.

Populiacijos gausumas

Gausiausia gyslotosios kremzliabudės populiacija yra Utenos r., Ąžuolijos miške. Čia jų randama nuo 2000 m. keliose vietose. Vaisiakūnius išaugina gausiai ant kelių skirtingų virtuolių.

Grėsmės ir apsauga

Didžiausia grėsmė gyslotosios kremzliabudės išlikimui – negyvos medienos pašalinimas iš miško buveinių. Šis grybas gana prieraišus guoboms, kurių plotai medynuose dėl guobų maro žymiai sumažėjo. Nors dėl laikino negyvų medžių padidėjimo naujų grybų radaviečių vis dar aptinkama, bet po masinės medynų žūties atsikuriančiuose lapuotynuose negyvų medžių trūkumas pasijus greitai. Apsaugos priemonė – tvarkant medynus, tinkamose buveinėse palikti negyvų, įvairių irimo stadijų medžių.

Paplitimas

Borealinė rūšis, randama rytinėje Šiaurės Amerikos dalyje, Šiaurės Afrikoje, Europoje ir Azijoje. Daugelyje Europos šalių reta ir nykstanti.
Lietuvoje žinomos septynios radavietės šiaurinėje ir rytinėje Lietuvos dalyse.

Summary

The species is very rare, known to be found in only seven localities in western and eastern Lithuania. It grows on dead elm wood in old-growth broadleaved forests and is threatened by a long-term shortage of substrate due to the removal of such wood.

Informacijos šaltiniai

Urbonas, 1997.