Gumbuotasis baltnuosėdis

IUCN įvertinimas

VU D1

Biologija ir ekologija

Grybas mažas, kepurėlė – 5–8 (10–12) cm skersmens, augimo pradžioje pusapvalė, vėliau iškila ar net plokščia su buku gūbreliu centre, paviršius gelsvai rudas, pilkai rudas, rusvas, pakraščiai šviesesni, su dalinio dangalo liekanomis. Augimo pradžioje kepurėlės apačia padengta baltu voratinklišku arba šydo formos nuosėdžiams būdingu dangalu, kuriam vėliau suplyšus, jo liekanos lieka kepurėlės pakraščiuose ir ant koto šydą primenančio sijonėlio pavidalu. Pradžioje lakšteliai balti, vėliau rusvai gelsvi, priaugę prie koto, lygiais pakraščiais. Kotas kietas, baltas, rusvai plaušingas, be vidinės ertmės, apatinė dalis gumbuotai sustorėjusi, 5–10 cm aukščio, 1–1,5 (2) cm pločio. Minkštimas baltas, minkštas, be ypatingo kvapo ir skonio. Pažeidus spalvos nekeičia. Sporų atspaudas balsvas, kremiškas. Termofilas. Kalcifilas. Auga pavieniui ir grupėmis spygliuočių ir mišriuosiuose miškuose, kartais gali augti ir lapuočių miškuose. Mėgsta kalkingus dirvožemius. Simbiotrofas. Sudaro simbiozę su eglėmis, pušimis, kėniais. Auga vasaros antrojoje pusėje ir rudenį.
Nuo „tikrų“ nuosėdžių labiausiai skiriasi balsvais lakšteliais ir balsvu sporų atspaudu.

Populiacijos gausumas

Lietuvoje gumbuotojo baltnuosėdžio populiacija nėra maža. Grybai išplitę visoje Lietuvoje, tačiau labai netolygiai. Kiek rečiau rasta šiaurinėje ir vakarinėje šalies dalyse. Gali būti ir iki šiol dar neatrastų augaviečių. Grybų derėjimas stebimas nereguliariai, dažnai su trejų–septynerių metų intervalais tarp stebėjimų.

Grėsmės ir apsauga

Didžiausią grėsmę kelia miškų kirtimai ir kitokie miškininkystės darbai, keičiantys augavietės struktūrą ir rūšių sudėtį, blogėjanti augaviečių kokybė (rūgštėjimas, eutrofikacija) dėl oro taršos.

Paplitimas

Rūšis paplitusi Europoje, Azijoje, Šiaurės Amerikoje.
Lietuvoje nėra labai reta, bet pasiskirsčiusi labai netolygiai. Žinomos 22 radavietės pietinėje, rytinėje, retesnė šiaurinėje ir šiaurvakarinėje šalies dalyse. Kitose dalyse kol kas nerasta.

Summary

This species is not very rare and is known to be found in 22 localities. It forms mycorrhiza with spruce, pine and fir. It grows in mature coniferous mixed woods on nutrient rich, calcareous soil. The main threats are the cutting of old trees and other intensive forestry activities which change the structure and the species composition of the habitat, as well as reduction of habitat quality (acidification, eutrophication) due to air pollution.

Galerija

Informacijos šaltiniai

Urbonas, 1997b.