Gulsčiasis karklas

IUCN įvertinimas

DD

Biologija ir ekologija

Gana žemas, 50–100 cm aukščio krūmas. Stiebas gulsčias arba kylantis nuo įsišaknijančio šakniastiebio. Stiebas žalsvai ar rusvai pilkas, metūgliai laibi, gelsvai žalsvi arba rausvi, apaugę trumpais plaukeliais. Lapai smulkūs, ryškiai arba pilkšvai žali. Žydi balandžio–gegužės mėn., vaisiai prinoksta gegužės–birželio mėn. Dauginasi sėklomis. Plinta iš šliaužiančio šakniastiebio išaugančiais ūgliais. Buveinėse esant kitų rūšių karklams, gali kryžmintis ir sudaryti hibridus.
Šviesomėgis augalas, paprastai įsikuria smėlio dirvožemiuose, atvirose arba vos užtemdytose buveinėse. Lietuvoje rūšis aptinkama pilkųjų kopų, medžiais apaugusių pajūrio kopų ir drėgnų tarpkopių buveinėse.

Populiacijos gausumas

Lietuvoje šiuo metu žinoma apie dešimt rūšies subpopuliacijų, kurios yra negausios, jose aptinkama pavienių augalų arba nedidelių sąžalynų. Kadangi augalai ilgaamžiai, jų buveinės yra patenkinamos būklės, galima numanyti, kad rūšies subpopuliacijos ilgą laiką išliks pakankamai stabilios. Taip pat yra tikimybė, kad ne visos subpopuliacijos yra inventorizuotos.

Grėsmės ir apsauga

Detalių gulsčiojo karklo tyrimų šalyje nėra atlikta, todėl nėra aiški subpopuliacijų dinamika, reakcija į besikeičiančias aplinkos sąlygas, ypač buveinių apaugimą medžiais ir kitais krūmais. Augavietes reikėtų reguliariai tikrinti ir stebėti gulsčiųjų karklų būklę, o esant reikalui, buveines tvarkyti atsižvelgiant į rūšies ekologines savybes, pirmiausia sudarant palankias apšvietimo sąlygas. Arčiau rekreacinių zonų esančias rūšies subpopuliacijas reikėtų saugoti nuo intensyvaus poilsiautojų trypimo. Gulsčiojo karklo subpopuliacijas vietomis išstumia sparčiai plintančios invazinės rūšys – raukšlėtalapis erškėtis ir šluotinis sausakrūmis.

Paplitimas

Rūšis paplitusi Vakarų, Centrinėje ir Šiaurės Europoje, daugiausia jūrų pakrantėse. Pagrindinis rūšies arealas vakaruose driekiasi per Britų salas, pietuose kerta šiaurinę Italijos dalį ir apimdamas visą Centrinę Europą priartėja prie Baltijos jūros regiono. Šiaurėje arealas apima didelę Skandinavijos dalį. Pirėnų pusiasalio šiaurinėje dalyje aptinkama pavienių izoliuotų subpopuliacijų.
Lietuvoje labai reta rūšis, aptinkama tik vakarinėje šalies dalyje, Kuršių nerijoje ir žemyninėje pajūrio dalyje (Klaipėdos ir Palangos m. sav.). Per Lietuvos pajūrį eina rytinė rūšies arealo riba.

Summary

A very rare species, recorded only in a few localities in the western part of the country. It mostly occurs in grey dunes, wooded dunes and dune slacks habitats. Sub-populations are usually composed of solitary individuals. The main threats facing the species are recreation activities and invasion of alien species, such as Rosa rugosa and Cytisus scoparius.

Galerija

Informacijos šaltiniai

Natkevičaitė-Ivanauskienė, 1961; Navasaitis ir kt., 2003.