Gūbriuotoji pūsliakerpė

IUCN įvertinimas

EN D1

Biologija ir ekologija

Kerpei būdingas 3–10 cm skersmens pilkas, žalsvai pilkas ar rudai pilkas lapinis plokštelės pavidalo gniužulas, kuris prie substrato tvirtinasi gomfu. Išskirtinis rūšies požymis – viršutinėje gniužulo pusėje esančios iškilios apvalios ar pailgos pūslelės ir smulkių korališkų izidžių (vegetatyvinių darinių) telkiniai. Juodų, 1–3 mm dydžio vaisiakūnių – apotecių – pasitaiko retai. Augaviete, ekologija ir biologija į gūbriuotąją pūsliakerpę panašiausia yra saitakerpės (Umbilicaria) genties rūšys, kurios paviršiuje neturi pūslelių.
Individų aptinkama ant turtingų mineralinių maisto medžiagų silikatinių riedulių, rečiau ant pavienių akmenų ar akmeninių tvorų. Pagal ekologinius rodiklius – šviesomėgė kerpė, dažna riedulių viršūninėse (apikalinėse) vietose, pietinėse ir pietvakarinėse ekspozicijose. Tinkamos augavietės – atvirose vietose esantys rieduliai.

Populiacijos gausumas

Populiacija gana menka, kerpių gniužulai negausūs ir nedideli. Gniužulų dydžiai populiacijoje varijuoja nuo 3 iki 12 cm. Buveinė nedidelė. Šauklių riedulyne yra tik penki silikatiniai akmenys (feldšpatiniai ir smiltaininiai granitai), ant kurių aptikta šios kerpės gniužulų.

Grėsmės ir apsauga

Didžiausia grėsmė – riedulių apaugimas krūmais ar kitoks riedulių užpavėsinimas, riedulių valymas. Šiuo metu žinomoje radavietėje grėsmės išnykti nėra, nes Šauklių riedulyne vykdomi gamtotvarkos darbai: aplink riedulius šalinami krūmai, šienaujama.

Paplitimas

Cirkumborealinė rūšis, paplitusi Europos, Šiaurės Amerikos, Azijos borealinėje juostoje, reta temperatinės juostos lygumose. Lietuvoje žinomos penkios radavietės šiaurvakarinėje šalies dalyje (Skuodo r.).

Summary

This is an endangered species, with just five localities known on siliceous rocks. At each location, the populations are not abundant and the thallus of the lichens are not typically small. The main threat is the overgrowing of the boulder meadow by shrubs.

Galerija

Informacijos šaltiniai

Motiejūnaitė, 2002.