Grakščioji žiovenė

IUCN įvertinimas

CR C2a(i); D1

Biologija ir ekologija

Grakščioji žiovenė – žiauberiškoji kerpė su plonu pilkai žaliu ar tamsiai žaliu miltišku gniužulu. Visada aptinkama su vaisiakūniais, kurie būna 1,5–3,5 mm aukščio, ant ilgų, plauko formos, dažnai kiek išlinkusių kotelių, su apvaliomis 0,2–0,4 mm skersmens galvutėmis. Visas vaisiakūnis arba tik viršutinė jo dalis padengta stora balsvų ar rožinių dulkelių apnaša. Kotelis, jei be apnašos, būna juodas. Iš visų panašius kotuotus vaisiakūnius turinčių žiauberiškųjų kerpių išsiskiria rožinio atspalvio dulkelių apnaša ir aukštais vaisiakūniais. Panašaus aukščio vaisiakūnius turi kita reta ir saugoma kerpių rūšis – lieknoji žiovenė (Chaenotheca gracillima), tačiau juos dengia ne rožinės, bet raudonai rudos plytų spalvos dulkelės.
Grakščioji žiovenė auga ant medienos gyvų medžių drevėse ir stuobrių bei kelmų įdubimuose, rečiau ant labai senų lapuočių medžių kamienų pamatinių dalių stipriai pavėsingose ir drėgnose vietose, senuose miškuose ar jų fragmentuose.

Populiacijos gausumas

Lietuvoje grakščiosios žiovenės populiacija negausi, fragmentiška (fragmentaciją lemia tinkamų buveinių pasiskirstymas). Beveik visose radavietėse aptikta tik po vieną individą (substrato vienetą). Gausiau pasitaikė tik Dusetų girioje (Zarasų r.), kurioje žinomos dvi radavietės ir trys individai.

Grėsmės ir apsauga

Pagrindinės grėsmės yra plynieji miškų kirtimai ir džiūstančių medžių bei medienos šalinimas. Palankiausias šios rūšies buveinės režimas – jokios miško ūkinės veiklos joje arba neintensyvūs miškų kirtimai, kai paliekami nudžiūvę ir seni medžiai bei stuobriai.

Paplitimas

Rūšis aptinkama nuo Europos, Azijos ir Šiaurės Amerikos borealinės iki temperatinės juostų, temperatinės juostos pietinėje dalyje ir paatogrąžiuose randama tik kalnuose. Daugelyje Europos šalių yra reta
Lietuvoje apyretė, žinomos devynios radavietės, visos išsidėsčiusios Baltijos aukštumų teritorijoje.

Summary

This species is rather rare in Lithuania, known to be found in only nine localities, eight of which are widely dispersed and contain only a single individual (substrate unit). The largest population is known in the Dusetos Forest (Zarasai distr.). The species grows mostly on soft lignum of standing deadwood, rarely on the bases of old deciduous trees. It is confined to fragments of old forests and is threatened by clearcutting and traditional forest management where old trees and deadwood are removed.

Galerija

Informacijos šaltiniai

Motiejūnaitė, 2016.