Grakščioji skėtė

IUCN įvertinimas

NT

Biologija ir ekologija

Grakščiosios skėtės kūno ilgis – 33–37 mm, užpakalinių sparnų ilgis – 29–32 mm. Priekiniai ir apatiniai sparnai skirtingos formos, apatiniai sparnai prisitvirtinę prie krūtinės tik viršutine sparnų dalimi. Suaugusių patinų pterostigma balta, apsupta juodų gyslų, patelių ir jaunų patinų tamsiai ruda. „Veidas“ baltas, visa apatinė lūpa juoda. Kūnas matinis, trumpas ir platus, pilvelio septintasis ir aštuntasis segmentai aiškiai praplatėję, analiniai priedėliai balti. Būdingas lytinis dimorfizmas ir spalvų kaita bręstant.
Nepilnos metamorfozės vabzdys. Lervos ir suaugėliai plėšrūs. Lervos vystosi dvejus metus, gyvena tarp povandeninės augalijos. Subrendusi lerva pasiekia 18–20 mm ilgį. Suaugėliai aktyvūs dieną, skraido virš vandens telkinio ir siauroje pakrantės juostoje, dažnai ilsisi ant plūduriuojančių vandens augalų lapų. Suaugėliai nenutolsta nuo vandens telkinių, kuriuose veisiasi. Skraido nuo gegužės pabaigos iki liepos vidurio.
Aptinkama įvairaus trofiškumo vandens telkiniuose – nuo mezotrofinių iki silpnai eutrofinių, su gausia plūduriuojančia ir panirusia vandens augalija. Grakščiosioms skėtėms tinkami vandens telkiniai būna 1–3 m gylio, skaidraus vandens, dažnai tolygiai gilėjančių šlaitų. Lietuvoje dažniausiai šių vabzdžių aptinkama miško ežeruose, taip pat apleistuose karjeruose. Šios rūšies skėčių subpopuliacijos gali išgyventi buveinėse, kuriose yra žuvų, nes lervos turi didelius spyglius, kurie padeda apsisaugoti nuo plėšrūnų.

Populiacijos gausumas

Lietuvoje grakščiosios skėtės populiacija fragmentiška, visuose šalies regionuose tinkamose buveinėse aptinkama nuo pavienių iki keliasdešimties individų.

Grėsmės ir apsauga

Pagrindinės grėsmės – buveinių kokybės blogėjimas dėl per didelės eutrofikacijos, taršos, hidrologinio režimo pokyčių, viena iš grėsmių yra intensyvus ūkinis (pavyzdžiui, žuvininkystės tvenkiniai) vandens telkinių naudojimas. Taikant buveinės būklės gerinimo priemones, radavietėse būtina išlaikyti neužžėlusius krantus, palaikyti optimalų vandens lygį.

Paplitimas

Grakščioji skėtė yra palearktinė rūšis, kurios arealas driekiasi nuo Vakarų Europos (Vakarų Prancūzijos) iki Vidurio Sibiro pietų, žinoma keliolika radaviečių rytinėje Uralo pusėje, Šiaurės Altajuje, prie Baikalo ežero. Lietuva yra rytinėje arealo dalyje. Grakščiosios skėtės plačiai paplitusios visoje šalies teritorijoje.

Summary

This species has a wide and disperse distribution in Lithuania. Optimal habitat is relatively deep (1–3 m) clear water. The water surface should be unshaded, despite most populations being found in forested or semi-forested areas.

Galerija

Informacijos šaltiniai

Švitra, 2009; Gliwa ir kt., 2019.