(lot. Tragopogon gorskianus)
Dvimetis arba daugiametis, 30–60 cm aukščio augalas su ilga liemenine šaknimi, vienu ar keliais šakotais stiebais, apaugusiais balsvu kuokštišku veltiniu. Pamatiniai lapai siauri, linijiški, stiebiniai kiek platesni, yliškai nusmailėję, melsvai pilkšvi. Šviesiai geltoni žiedai susitelkę į graižus. Skraistlapiai trumpesni už žiedus, yliškai nusmailėjusia viršūne. Žydi birželio–rugpjūčio mėn. Vaisiai su skristukais, išplatinami vėjo. Dauginasi sėklomis. Šviesomėgis ir šilumamėgis, neturtingų dirvožemių augalas.
Auga sausų pušynų pamiškėse, žemyninių kopų ir upių slėnių atviruose šlaituose, rečiau antrinėse buveinėse – pakelėse, miškų kvartalinėse, atvirose erdvėse po elektros perdavimo linijomis.
Auga pavieniui arba nedidelėmis grupėmis labai nedidelio ploto fragmentiškose buveinėse. Jeigu buveinės būklė palanki, laikas nuo laiko toje pačioje vietoje galima aptikti Gorskio pūtelio individų, nors jų skaičius gali smarkiai svyruoti.
Nyksta mažėjant tinkamoms buveinėms – atviriems miško aikštelių ir pamiškių plotams dėl užsodinimo medžiais ar savaiminio užaugimo. Nors Pietų Lietuvos miškuose po kirtimų atsiranda nemažai atvirų vietų, Gorskio pūtelio plitimas į jas nėra stebimas. Spėjama, kad dėl nepakankamai intensyvaus dauginimosi.
Rūšis paplitusi tik Centrinės Europos rytinėje dalyje – Baltarusijoje, Lenkijoje, Lietuvoje, Ukrainoje, Kaliningrado srityje. Polesės smėlynų endeminė rūšis. Lietuvoje Gorskio pūtelis aptinkamas pietinėje dalyje – Lazdijų, Varėnos r., laikoma Lietuvos Pietryčių smėlėtosios lygumos endemu.
This European endemic species occurs in south-eastern Lithuania on continental dunes and in some dry pine forests. Populations are scattered and small due to habitat fragmentation.
Natkevičaitė-Ivanauskienė, Jankevičienė, Lekavičius, 1980.