Glebioji gleiviakerpė

IUCN įvertinimas

EN B1ab(iii)+2ab(iii); D1

Biologija ir ekologija

Glebioji gleiviakerpė – lapiškoji kerpė su žaliai juodu gniužulu, kuris sudrėkęs kiek išbrinksta. Gniužulo lakštai prigludę prie substrato, iki 6 mm pločio, kraštai apvalūs, užsirietę. Lakštų paviršius padengtas gausiomis grūdelių ir žvynelių formos išaugėlėmis (izidėmis). Abi lakštų pusės beveik vienodos spalvos, apatinė gali būti kiek šviesesnė. Vaisiakūnių Lietuvoje neaptikta. Panašios išvaizdos gniužulus turi kitos gleiviakerpės, tačiau jos paprastai aptinkamos kitokiose buveinėse. Labai retai panašiose buveinėse auga patvarioji gleiviakerpė (Collema tenax), kurios gniužulas storesnis, stipriai išbrinksta, primena drebučius ir paprastai būna su dubenėlio formos vaisiakūniais. Panašiose vietose augančio kerpiškojo gleivyčio (Scytinium lichenoides) sausas gniužulas būna šviesesnis, o lakšteliai ilgesni, su nusmailėjusiomis ataugėlėmis.
Glebioji gleiviakerpė auga ant silikatinių akmenų upelių vagose, retai ant senų medžių šaknų palei vandenį upelių krantuose.

Populiacijos gausumas

Lietuvoje glebiosios gleiviakerpės populiacija negausi, fragmentiška, žinomos šešios radavietės, kurių kiekvienoje stebėta nuo vieno iki septynių individų (substrato vienetų). Viena subpopuliacija Tauragės r. sumenko (nuo buvusių kelių individų sumažėjo iki vieno) bebrams pastačius užtvanką, užtvėrusią vandens tėkmę.

Grėsmės ir apsauga

Pagrindinė grėsmė yra upelių vandens tarša, ypač nuotekomis iš dirbamų laukų. Glebiosios gleivakerpės buveinėms grėsmę kelia upelių vagų keitimas, senų medžių šalinimas upelių pakrantėse ir didėjanti bebrų populiacija.

Paplitimas

Rūšis aptinkama Europoje, Azijoje, Šiaurės Amerikoje ir šiaurinėje Afrikos dalyje įvairiose gamtinėse zonose. Lietuvoje apyretė, žinomos šešios radavietės vakarinėje šalies dalyje.

Summary

This species is rather rare in Lithuania, at present six fragmented sub-populations in western part of Lithuania are known. The sub-populations contain from one to seven individuals. In Lithuania, the species grows mainly on siliceous boulders in pristine stream beds, occasionally on roots and tree bases of old trees by stream edges. The main threats are pollution from agriculture, loss of old trees (especially at the edges of streams), anthropogenic changes to stream beds and increases in beaver population.

Galerija

Informacijos šaltiniai

Motiejūnaitė, 2002; Motiejūnaitė, Golubkov, 2005; Motiejūnaitė, Kalinauskaitė, 1998.