SRIS

Josef Hlasek Nuotraukos autorius: Josef Hlasek
Pildyti stebėjimo anketą

Geltonžvynė guotė

(lot. Hygrophorus chrysodon)

  • Karalystė: Grybai (lot. Fungi)
  • Tipas: Papėdgrybūnai (lot. Basidiomycota)
  • Klasė: Papėdgrybiai (lot. Basidiomycetes)
  • Sąrašas: Lietuvos raudonosios knygos sąrašas (2007) - 1(E), Lietuvos raudonosios knygos sąrašas (2021) - Grėsmingos būklės (EN)

IUCN įvertinimas

EN D1


Daugiau informacijos

Biologija ir ekologija

Grybas nedidelis, kepurėlė – 3–6 (8) cm skersmens, jauna – išsigaubusi, vėliau paplokščia su gūbreliu centre, paviršius matinis, baltas su gelsvais žvyneliais, gausesniais kepurėlės pakraščiuose. Lakšteliai balti, reti, stori, gelsvu pakraštėliu. Priaugę prie koto ar net juo nuaugę žemyn. Kotas baltas, geltonai taškuotas, plaušingas, ypač viršutinėje dalyje, nors kartais ir apatinėje, smulkiai žvynuotas, vienodo storumo, kartais link apačios smailėjantis, plaušingas, 3–8 cm aukščio, 0,5–1,5 cm pločio. Paspaudus geltonuoja. Minkštimas baltas, po odele gelsvas, sultingas, pažeidus spalvos nekeičia. Be ypatingo kvapo ar skonio. Auga pavieniui ar nedidelėmis grupėmis brandžiuose lapuočių, mišriuosiuose ir spygliuočių miškuose. Termofilas. Kalcifilas. Mėgsta kalkingą priemolio arba neutralų turtingą maisto medžiagų dirvožemį. Simbiotrofas, susijęs su įvairiais plačialapiais medžiais ir spygliuočiais: bukais, ąžuolais, liepomis, lazdynais, daug rečiau su eglėmis ir pušimis. Buko areale auga po bukais, šiauriau po ąžuolais ar spygliuočiais. Lietuvoje auga po ąžuolais, liepomis, eglėmis.
Nuo kitų baltų guočių skiriasi ryškiai geltonais žvyneliais kepurėlės pakraščiuose ir ant koto.

Populiacijos gausumas

Lietuvoje geltonžvynės guotės populiacija yra maža, bet gali būti dar neatrastų augaviečių. Grybų derėjimas stebimas nereguliariai, su dideliais intervalais tarp stebėjimų, dera negausiai, tačiau kartas nuo karto pasitaiko metų, kai grybų dera gausiau nei įprastai.

Grėsmės ir apsauga

Didžiausią grėsmę kelia senų medžių kirtimai ir kitokie miškininkystės darbai, oro tarša, dėl kurios prastėja augaviečių kokybė.

Paplitimas

Rūšis paplitusi Europoje, Šiaurės Amerikoje. Arealo viduje auga labai netolygiai.
Lietuvoje reta. Žinomos aštuonios radavietės Šiaurės Vakarų, Vidurio, Šiaurės ir Šiaurės Rytų Lietuvoje.

Summary

This species is rare and is known to be found in only eight localities. It forms mycorrhiza with oaks, other hardwoods and, less commonly, with coniferous trees. It grows in mature deciduous and mixed woods on nutrient rich, calcareous soil. The main threats are the cutting of old trees, other forestry activities and a reduction in habitat quality due to air pollution.

Informacijos šaltiniai

Urbonas, 1997a.