Geltonžiedis kordulegastras

IUCN įvertinimas

NT B2a

Biologija ir ekologija

Stambus laumžirgis, lengvai atskiriamas iš juodos su geltonomis dėmėmis kūno spalvos. Patelė kiaušinius deda sekliose upelių vietose, skrydžio metu panardindama pilvelį į vandenį. Lervos gyvena negiliai įsiraususios į dugno smėlį, kur tyko grobio – daugiausia kitų vandens vabzdžių lervų. Jos vystosi ketverius–septynerius metus. Lervos išsineria ir tampa suaugėliais gegužės–birželio mėn., išlipusios ant pakrantės žolių, krūmų stiebų ar medžių kamienų, kur randamos joms būdingos išnaros su stambiai dantytais, trikampiais apatinės lūpos („kaukės“) čiuopikliais. Suaugėliai skraido visą vasarą, minta įvairiais ore pagaunamais vabzdžiais. Patinams būdinga teritorinė elgsena: jie „patruliuoja“ pasirinktoje upelio atkarpoje, kurią gina nuo konkurentų.
Stenotopinė rūšis. Veisiasi mažose, srauniose, šaltiniuotose, šaltavandenėse, medžių užpavėsintose ar mišku tekančiose upėse, kurių bent dalis dugno yra smėlėta ar žvyringa ir neapžėlusi vandens augalais. Suaugėlių dažniausiai aptinkama pievose ir laukymėse netoli veisimosi vietų.

Populiacijos gausumas

Suaugėlių paprastai aptinkama pavieniui, tačiau prie veistis tinkamų upelių jų gali būti gana gausu – Skroblaus žemupyje vienu metu stebimų skraidančių kordulegastrų skaičius siekė šešis suaugėlius 50 m upės atkarpoje. Suaugėlių ritimosi metu Ūloje aptikta iki devynių išnarų 100 m kranto atkarpoje.

Grėsmės ir apsauga

Pagrindinė grėsmė yra tinkamų buveinių pokyčiai ir jų kokybę bloginantys veiksniai: tręšimas ir pesticidų naudojimas rūšiai veistis tinkamų upelių aukštupiuose ir šių upelių patvenkimas. Rūšies apsaugai būtina nekeisti rūšiai veistis tinkamų upelių hidrologinio režimo, vengti žemės ūkio intensyvinimo, fosforo ir azoto trąšų bei pesticidų naudojimo jų baseinuose.

Paplitimas

Rūšis paplitusi Vakarų Palearktikoje, šiaurėje iki Suomijos, pietuose iki Šiaurės Afrikos (pietinės Viduržemio jūros pakrantės), rytuose iki Uralo. Geltonžiedis kordulegastras dažnesnis kalnuose.
Lietuvoje gausiau aptinkama rytinėje ir pietrytinėje šalies dalyse, tačiau rasta ir Kauno bei Šiaulių r.

Summary

The Golden Ringed Dragonfly is mostly distributed in eastern and south-eastern Lithuania. In suitable breeding habitats, it may be relatively abundant with observed densities of exuvia reaching up to 9 per 100 m of watercourse. The main threats are changes in hydrological regime in breeding rivulets and the application of fertilizers and pesticides in their basins.

Galerija

Informacijos šaltiniai

Stanionytė, 1988, 1993; Gliwa, Švitra, 2016; Gliwa ir kt., 2019.